Abstract
Daugeliui pasaulio šalių būdingą mokslo tyrimų fragmentaciją, dubliavimą, silpnoką sąsają su verslu ir viešuoju sektoriumi, atotrūkį nuo tiesioginių ekonominės ir socialinės raidos poreikių vis dažniau mėginama įveikti diegiant naujas pažangias institucines mokslo organizacijas: kompetencijos centrus, kompetencijos tinklus ir pažangių tyrimų institutus. Straipsnyje nagrinėjami šių inovatyvių mokslo plėtros institucinių instrumentų kūrimo tikslai ir motyvai, esminiai jų bruožai ir konkrečios veikimo formos, apžvelgiama nacionalinė įvairių šalių ir regionų patirtis juos kuriant ir plėtojant. Analizuojami kompetencijos centrų bei tinklų ir pažangių tyrimų institutų panašumai ir skirtumai, pabrėžiamas šių mokslo plėtros instrumentų komplementarumas. Straipsnis baigiamas trumpa kritine Lietuvos mokslo dabartinės būklės apžvalga ir situacijos gerinimo galimybių įvertinimu.
Highlights
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategijoje (Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros problemos, 2004) pažymėta mūsų šaliai būdinga mokslo tyrimų fragmentacija ir dubliavimas, silpnokos arba epizodinės sąsajos su verslo ir viešuoju sektoriais, atotrūkis nuo tiesioginių ekonominės ir socialinės raidos poreikių
Kompetencijos centrų (KC) kūrimo tikslas - sustiprinti ir padidinti šalies arba regiono mokslinę ir technologinę kompetenciją, integruojant tam tikros mokslo srities, krypties ar netgi konkrečios pažangių tyrimų temos tyrėjų jėgas
Nors Prinstono Pažangių tyrimų institutų (PTI) vienu metu dirba per 200 mokslininkų, dauguma šio pobūdžio institucijų yra gerokai mažesnės, manoma, kad produktyviam ir kūrybiškam darbui reikia atitinkamos akademinės bendruomenės, kurioje nebūtų sąlygų santykių depersonalizacijai..NIAS'e vienu metu dirba apie 40 tyrėjų (be jų, institute dirba 18 administracijos personalo asmenų), panašus tyrėjų skaičius Wissenchar[tskolleg zu Berlin (čia taip pat dirba apie 40 personalo darbuotojų iš kurių 26 etatiniai) ir Helsinkio PTI
Summary
Daugeliui pasaulio šalių būdingą mokslo tyrimų fragmentaciją, dubliavimą, silpnoką sąsają su verslu ir viešuoju sektoriumi, atotrūkj nuo tiesioginių ekonominės ir socialinės raidos poreikių vis dažniau mėgi nama jveikti diegiant naujas pažangias institucines mokslo organizacijas: kompetencijos centrus, kompetencijos tinklus ir pažangių tyrimų institutus. Analizuojami kompetencijos centrų bei tinklų ir pažangių tyrimų institutų panašumai ir skirtumai, pabrėžiamas šių mokslo plėtros instrumentų komplementarumas. Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategijoje (Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros problemos, 2004) pažymėta mūsų šaliai būdinga mokslo tyrimų fragmentacija ir dubliavimas, silpnokos arba epizodinės sąsajos su verslo ir viešuoju sektoriais, atotrūkis nuo tiesioginių ekonominės ir socialinės raidos poreikių. Kompetencijos centrų (KC) kūrimo tikslas - sustiprinti ir padidinti šalies arba regiono (pvz., Europos) mokslinę ir technologinę kompetenciją, integruojant tam tikros mokslo srities, krypties ar netgi konkrečios pažangių tyrimų temos tyrėjų jėgas. Schemiškai šį procesą būtų galima pavaizduoti taip: Kompetentingi pažangūs tyrimai
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
