Abstract
Naratyvistinės istorijos filosofijos radikaliojo sparno atstovai H. White'as ir F. Ankersmitas teigia, kad istorinis naratyvas yra giminingas literatūriniam. Toks teiginys implikuoja, jog istorinį pasakojimą galima analizuoti literatūros mokslo priemonėmis. Šiame straipsnyje mėginama paanalizuoti priežastis, kodėl iki šiol tiek literatūrologai, tiek istorijos filosofai mažai skyrė dėmesio istorinio naratyvo literatūrologinei analizei. Išdėsčius pagrindines literatūrologines naratyvo teorijos sąvokas, analizuojama E. Gudavičiaus Lietuvos istorijos ištrauka naratologiškai ir aptariama tokios istorinio pasakojimo analizės reikšmė istorijos filosofijai.
Highlights
Naratyvistinės istorijos filosofijos radikaliojo sparno atstovai H.
Žymiausi šiuolaikinės naratyvistinės istorijos filosofi jos atstovai Haydenas White'as ir Franklinas Ankersmitas teigia, kad istorinis naratyvas yra labai artimas literatūriniam (visų pirma va dinamajam realistiniam ar dar labiau - isto riniam romanui) (Munslow 1997: 71)1 Toks literatūrologus?
Kad naratyvinio diskurso analizė yra ne kas kita, o pasakojimo (diskurso) ir pasa kojamosios istorijos (diegezės), pasakojimo ir pasakotojo bei pasakojančiojo ir pasakojamo sios istorijos tarpusavio ryšių tyrimas (Genette 1980: 29).
Summary
Naratyvistinės istorijos filosofijos radikaliojo sparno atstovai H. Žymiausi šiuolaikinės naratyvistinės istorijos filosofi jos atstovai Haydenas White'as ir Franklinas Ankersmitas teigia, kad istorinis naratyvas yra labai artimas literatūriniam (visų pirma va dinamajam realistiniam ar dar labiau - isto riniam romanui) (Munslow 1997: 71)1 Toks literatūrologus? Kad naratyvinio diskurso analizė yra ne kas kita, o pasakojimo (diskurso) ir pasa kojamosios istorijos (diegezės), pasakojimo ir pasakotojo bei pasakojančiojo ir pasakojamo sios istorijos tarpusavio ryšių tyrimas (Genette 1980: 29).
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have