Abstract
Straipsnyje keliamas klausimas, kaip galima paaiškinti valstybės užsienio politiką analizuojant užsienio politikos veikėjų pasisakymuose naudojamas istorines analogijas ir su jomis susijusį užsienio politikos procesą. Teigiama, kad konvencinių požiūrių į istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikos procese atstovai pernelyg siaurai apsibrėžia istorinės analogijos sampratą. Taip pat, kad besivadovaujantieji konvenciniais požiūriais, pirmenybę teikdami pozityvistų prielaidoms, jog istorija yra faktų rinkinys ir kalba nesvarbi arba aprašo tikrovę, apriboja galimybes tirti istorines analogijas. Straipsnyje formuluojamas naujas istorinių analogijų analizės modelis, apimantis taisyklių konstruktyvizmo ir kalbėjimo akto teorijos prielaidas bei dialoginės analizės metodą.
Highlights
Požiūriai į istorines analogijas ir jų ribosPagal istorinėms analogijoms priskiriamą vaidmenį užsienio politikos procese galima išskirti keturis požiūrius, aiškinančius, kodėl ir kaip politikai naudoja istorines analogijas
This article asks the question, how foreign policy is explained by analyzing historical analogies that are voiced by policymakers? There had been attempts to answer this question already
In general four approaches based on the role of historical analogies they see can be outlined: instrumental, cognitive, cognitive-instrumental and constitutive
Summary
Pagal istorinėms analogijoms priskiriamą vaidmenį užsienio politikos procese galima išskirti keturis požiūrius, aiškinančius, kodėl ir kaip politikai naudoja istorines analogijas. Todėl analizuojant politikų naudojamas istorines analogijas galima paaiškinti, kodėl priimami konkretūs užsienio politikos sprendimai. Taigi šiuo atveju istorinių analogijų naudojimo praktikų analizė tyrėjui padeda suprasti, kaip priimami užsienio politikos sprendimai. Pavyzdžiui, žiūrint į Šaltojo karo istorinės analogijos naudojimo praktikas atskirai JAV ir Rusijos politikų pasisakymuose nebūtų paaiškinta, kaip bendros JAV ir Rusijos praktikos, besiremiančios Šaltojo karo istorine analogija, įtvirtino arba keitė naujomis jų santykius apibrėžiančias užsienio politikos konteksto taisykles. Kognityviojo ir integruoto požiūrių atstovų sampratoms apie istorijos ir kalbos vaidmenį užsienio politikos procese ir teigiant, kad reikėtų išplėsti konstitutyviuoju požiūriu besiremiančių tyrimų ribas, kitame skyriuje formuluojamos naujos istorinių analogijų analizės prielaidos ir modelis
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
