Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaita sveikatos stiprinimo pratybose taikant tradicinį aerobinį bei didelio intensyvumo intervalinius krūvius

Abstract

Problema. Efektyvus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų sprendimo būdas yra tinkamas fizinis krūvis. Tyrimo tikslas – nustatyti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaitos ypatybes sveikatos stiprinimo pratybose taikant tradicinį aerobinį arba didelio intensyvumo intervalinius krūvius. Metodika. Tiriamieji (sveiki suaugę nesportuojantys vyrai (n = 8) atliko dvejas skirtingas širdies ir kraujagyslių sistemą lavinančias pratybas. Pirmosios pratybos buvo 20 minučių trukmės krūvis minant veloergometro pedalus, t. y. tradicinės aerobinio krūvio pratybos, kai ŠSD padidėdavo iki 70 % ŠSDRezervo. Antrųjų pratybų metu tiriamieji atliko vadinamąją intervalinę ŠKS lavinimo treniruotę, t. y. penkis intensyvaus krūvio kartojimus, tęsiant juos iki kol ŠSD padidėdavo iki 80 % ŠSDRezervo, o poilsio intervalus tarp kartojimų tęsiant iki tol, kol ŠSD atsigaudavo iki 35% ŠSDRezervo. Visų pratybų metu nepertraukiamai buvo registruojama EKG ir AKS matuojamas po kiekvieno krūvio ir antrosios atsigavimo minutės pabaigoje. Vertinant tyrimų rezultatus kompiuterinė EKG analizės programa pateikdavo ŠSD, RR intervalų, QRS komplekso trukmės reikšmes ir jų kaitą bei dinaminės sąsajos tarp EKG RR intervalo ir QRS komplekso trukmės kaitą. Šių dviejų EKG rodiklių kitimo sąsają atspindėjo skaičiuojamų diskriminantų kaita. Rezultatai. Širdies tvinksnių skaičius per intervalinio krūvio pratybas buvo 40 % mažesnis nei tradicinių aerobinių pratybų metu. Tradicinių aerobinių pratybų metu stebimi ŠSD ir AKS kitimai fiziologinės normos ribose, tačiau pratybų pabaigoje buvo stebimas dinaminės sąsajos tarp EKG RR ir QRS silpnėjimas. Pratybose taikant intervalinį treniruotės metodą stebimi mažai kintantis sistolinis ir dideli diastolinio AKS kitimai, kaitaliojantis krūvio ir atsigavimo fazėms. Praėjus 6 min. atsigavimo, po abiejų treniruočių buvo stebimi liekamieji fizinio krūvio reiškiniai įvairiuose EKG rodikliuose, po intervalinės treniruotės jie buvo statistiškai patikimai didesni (p < 0,05). Išvados: 1. Sveikatos stiprinimo pratybose, taikant intervalinį treniruotės metodą, padidėja ir santykinai mažai kinta sistolinis AKS ir stebimi dideli diastolinio AKS kitimai, kaitaliojantis krūvio ir atsigavimo fazėms. Apie besikaupiantį nuovargį liudija vis trumpėjantis laiko intervalas, kol pasiekiama nustatyta ŠSD riba ir ilgėjantis atsigavimas, kol pasiekiamos ŠSD ribos. 2. Nors suminis širdies tvinksnių skaičius per intervalinio krūvio pratybas buvo 40 % mažesnis nei tradicinių aerobinių pratybų metu, tačiau reikšmingai didesnė širdies ir kraujagyslių sistemos mobilizacija krūvio metu ir didesni liekamieji pratybų efektai po krūvio gali paaiškinti stiprų treniruojamąjį intervalinio treniruotės metodo poveikį besimankštinančiojo organizmui.