Abstract
One of the important constituents of common identity is a perception of the same external others as threats. Therefore, European identity construction should be grounded in similar perceptions of threats and European elites – a group having the most important influence on the construction of the common European identity – should share similar perceptions of these threats. In this study elites’ perception of 3 potential external threats to the cohesion of the EU have been investigated: enlargement of the EU to include Turkey, close relationships between some EU countries and the United States, and interference of Russia in European affairs. Analysis of the Belgian, German, Polish and Lithuanian elite survey data shows that the most abstract level there is no common European identity constructed across the selected European states. It appeared that distinct European identities emerge along the new-old EU member-states divide. At the same time, individual level factors such as elite left-right self-identification, different visions of the role and future of the EU as well as type of the preferred national identity (achieved vs. ascribed) significantly shape perceptions of external threats and therefore constitute the grounds for the formation of distinct European identities.
Highlights
Šitaip išvengiame kategoriško priežasties ir pasekmės sąryšio postulavimo ir koncentruojamės į elito vertybinį santykį su vis stiprėjančiu Europos Sąjungos politiniu veiksniu, iš esmės keičiančiu esamų nacionalinių tapatybių kontūrus ir konsoliduojančiu savo unikalią politinę laikyseną ir ateities viziją
“Generalized Ordered Logit/Partial Proportional Odds Models for Ordinal Dependent Variables”, The Stata Journal, 6 (1): 58–82
Summary
Europos Sąjungos (ES) steigimas siejamas su Romos sutartimi (1957), kuria remiantis Antrojo pasaulinio karo pabaigoje įkurta Europos Ekonominė Bendrija (EEB) ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas). Istoriškai ES buvo sukurta realistiškai ir racionaliai pasveriant tuometinius konfliktus ir vystėsi kaip struktūrinė-funkcinė erdvė, siekianti integruoti nacionalines politinesekonomines sistemas tam, kad išvengtų (arba sumažintų) vidaus ir išorės grėsmes (ypač dėl ekonominės konkurencijos kasdieninio vartojimo prekių rinkoje ir branduolinės energetikos), iškilusias Europoje XX amžiaus antroje pusėje. Kas gilinasi į Europos integracijos procesą, atsigręžti į socialinio konstrukcionizmo paradigmą, kuri sutelkia dėmesį į visuomenines nuostatas (vertybes), socialinių situacijų suvokimą ir šio situacijų suvokimo bei interpretavimo pagrindu elito daromus strateginius ir taktinius politinius pasirinkimus. Politikos moksle elito grupės (ypač politinių partijų lyderiai demokratijos sąlygomis) daugiausia yra suvokiami kaip įtakingi idėjų platintojai (įskaitant tapatybių kūrimą), kurie veikia kryptingai, siekdami įgyti galios (ar pasilikti valdžioje), primesdami ir įtvirtindami atskiras vertybes bei požiūrius. Mokslinės analizės požiūriu strateginio elito grupių mąstymo bei veiklos prielaidas ir pagrindus įmanoma apčiuopti tik retrospektyvoje, kai matoma, kas jau įvyko ir atitinkamai galima dedukuoti, kokiomis pažiūromis ir vertybėmis buvo pagrįsti tie įvykių scenarijai. Šitaip išvengiame kategoriško priežasties (elito nuostatų) ir pasekmės (elito priimamų sprendimų) sąryšio postulavimo ir koncentruojamės į elito vertybinį santykį su vis stiprėjančiu Europos Sąjungos politiniu veiksniu, iš esmės keičiančiu esamų nacionalinių tapatybių kontūrus ir konsoliduojančiu savo unikalią politinę laikyseną ir ateities viziją
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
