Interviu pokalbiuose atsispindinčių daugiasluoksnių prasmių sisteminė analizė: interakcinės etnografijos požiūris ir jo konceptualūs pagrindai

Abstract

Šio straipsnio pirmoje dalyje pateikiami sociolingvistiniai, kritinio diskurso analizės ir langua kultūros konceptų pagrindai, kuriais remiantis interviu konceptualizuojamas kaip pokalbis, kuriame tyrėjas ir dalyvis kartu kuria ne tik interviu pokalbio tematiką ir procesus, bet ir kontekstus, kurie tampa svarbūs daugialypėms interviu pokalbio reikšmėms atskleisti. Antroje straipsnio dalyje atskleidžiami keturi interakcinės etnografijos principai, padedantys sistemiškai analizuoti, kaip žmonės, gyvendami ir bendraudami tam tikroje aplinkoje ir langua kultūrinėje grupėje, diskursyviai formuoja tam tikrus požiūrius, veiksmus ir supratimą apie save, savo grupę ir juos supantį pasaulį. Pirmasis principas, etnografija kaip dinamiška, nelinijinė sistema, tyrėjui padeda susikoncentruoti į daugialypių požiūrių atskleidimą, dažnai analizę pradedant nuo kalbinio kultūrinio bendravimo išsiskiriančių svaros taškų (angl. rich points). Antrasis principas, etnocentrizmo atsisakymas, skatina etnografą pažvelgti į tiriamą grupę, reiškinį ar išsakomas mintis iš vietinių (insaiderių) esminės perspektyvos, kartu reflektyviai suprantant ir atidedant savo nuomones ir patirtis. Trečiasis principas, ribų pasirinkimas ir atskleidimas, skatina tyrimo skaidrumą ir tyrėjui primena, kad visi teoriniai, metodologiniai, technologiniai ir kiti pasirinkimai turi būti atskleisti, taip parodant tyrimo apimtį ir tos apimties įtaką pateikiant vienokius ar kitokius duomenimis grindžiamus argumentus. Ketvirtasis principas, ryšių paieška, skatina tyrėją remtis skirtingais duomenų šaltiniais, teorijomis, literatūra, metodais ir perspektyvomis bei ieškoti įvairios informacijos ryšio, taip pat neatitikčių. Šis principas taip pat primena, kad kalbinei kultūrai suprasti reikia atsižvelgti ir į įvairų kontekstą, kuriame žmonės gyvena, kalba ir kuria tam tikrą pasaulio, kultūros ir savęs bei savo veiksmų supratimą. Tie kontekstai gali būti nacionaliniai, instituciniai, globalūs, tarpasmeniniai, individualūs ir kt. Aprašius keturis interakcinės etnografijos principus, trečioje straipsnio dalyje pateikiamas pavyzdys, kuriame interviu pokalbio ištrauka apie mokytojos darbo paskyrimą į mokyklą, analizuojama dviem lygmenimis – diskurso analize ir interakcine etnografijos analize. Šia analize parodoma, kaip diskurso analizė, siejama su socioistoriniu, etnografiniu požiūriu paremta analize, padeda atskleisti daugialypes, interviu pokalbyje konstruotas, reikšmes ir tų reikšmių kontekstą. Straipsnyje taip pat pabrėžiama epistemologinio ir metodologinio skaidrumo svarba.