Abstract
The paper introduces the results of an investigation into spoken Lithuanian based on the Corpus of Spoken Lithuanian and carried out in Vytautas Magnus University. In the course of investigation the interrogative utterances used in spontaneous language were classified according to function and structure. The quantitative analysis of the data accessed from the Corpus of Spoken Lithuanian was based on a special computer program CHILDES. The results have shown that spoken Lithuanian gives preference to closed interrogative utterances rather than open interrogative utterances. Closed interrogative utterances in most cases use no interrogative particles; utterances with interrogative particles are much less frequent. In the latter subgroup interrogative particles mostly occur in the utterance-initial (e.g. ar, gal etc.) rather than utterance-final position (e.g. taip, ne, ane etc.). In the class of open interrogative utterances adverbial modifier utterances prevail; in the latter subclass interrogative utterances of the adverbial modifier of place dominate.
Highlights
KIEKYBINIS KLAUSIAMŲJŲ ŠNEKAMOSIOS LIETUVIŲ KALBOS PASAKYMŲ TYRIMASYpač spontaniškos, kalbos tyrimai Lietuvoje vis dar atliekami palyginti retai – tai lemia didžiulės laiko ir finansinės sąnaudos, specialios techninės ir programinės įrangos būtinumas ir kiti veiksniai.
Kaip jau minėta, sakytinės kalbos tyrimai naudojantis automatinės analizės programomis Lietuvoje tik pradedami atlikti, šiame straipsnyje apžvelgiami pirminiai tyrimo rezultatai: bendriausios Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne esančių šnekamosios kalbos klausiamųjų pasakymų sandaros ir funkcijos ypatybės.
Klausiamųjų pasakymų tyrimas buvo atliekamas analizuojant Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne sukauptus šnekamosios kalbos [2] duomenis.
Summary
Ypač spontaniškos, kalbos tyrimai Lietuvoje vis dar atliekami palyginti retai – tai lemia didžiulės laiko ir finansinės sąnaudos, specialios techninės ir programinės įrangos būtinumas ir kiti veiksniai. Kaip jau minėta, sakytinės kalbos tyrimai naudojantis automatinės analizės programomis Lietuvoje tik pradedami atlikti, šiame straipsnyje apžvelgiami pirminiai tyrimo rezultatai: bendriausios Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne esančių šnekamosios kalbos klausiamųjų pasakymų sandaros ir funkcijos ypatybės. Klausiamųjų pasakymų tyrimas buvo atliekamas analizuojant Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne sukauptus šnekamosios kalbos [2] duomenis. Kad transkribuojant ir ruošiant automatinei analizei sakytinės kalbos duomenis, tekstas skaidomas ne į sakinius (kaip rašytinėje kalboje), o į pasakymus – šnekos atkarpas, prasidedančias kalbėtojui pradėjus kalbėti ir trunkančias iki pauzės arba iki kito kalbėtojo įsiterpimo (Kamandulytė, Savickienė 2008). Antruoju atveju kalbėtojas padaro pauzę, taigi laikoma, kad tai yra pasakymo pabaiga, nors sakinys akivaizdžiai nėra baigtas. Tuomet naudojantis CHILDES programos automatinės analizės priemonėmis buvo ištirta 1050 įrašuose buvusių klausiamųjų pasakymų – nustatytas kiekvieno iš jų funkcinių tipų dažnumas ir distribucija minėtame šnekamosios kalbos tekstyne. Gauti rezultatai buvo lyginami su lietuvių kalbos gramatikose (dabartinės lietuvių kalbos, funkcinėje ir praktinėje) ir mokslo darbuose pateikiamais duomenimis
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
