Abstract
The research focuses on the interaction of the Lithuanian and Belarusian languages in thesurroundings of Radun (Belarus, Voranava district, Lith. Rodūnia). Employing the language changemethodology, the paper presents a detailed analysis of the most prominent cases of phonetic interference oftwo – old and middle – generations of residents in both languages spoken by them.The data show that the oldest residents are expressing both languages using the Lithuanian articulatory base. Over time, the characteristic Lithuanian features begin to level: varies the pronunciation of a; in open endings, the long tense vowels i, ы are usually pronounced as é; unstressed vowels are reduced inconsistently, etc.As Lithuanian is for the middle-generation speakers, it already demonstrates essential changes, whichoccurred because they started expressing their Lithuanian using the Belarusian articulatory base. First of all, they usually lengthen stressed short vowels; they do no longer pronounce unstressed long vowels; they donot distinguish between acute – or circumflex-accented mixed i, u + R type diphthongs; the distinction between the falling and rising diphthongs ai, au, is made based on phonetic, not accentual, factors; the palatalised dental consonants t, d are replaced by the palatalised velar consonants k, g.
Highlights
The research focuses on the interaction of the Lithuanian
middle – generations of residents in both languages spoken by them. The data show that the oldest residents are expressing both languages using the
As Lithuanian is for the middle-generation speakers
Summary
Paskutiniojo XX a. dešimtmečio įrašai rodo, kad seniausieji vietiniai Ródūnios apylinkių gyventojai, kalbantys lietuviškai, yra gerai išlaikę visas pietų aukštaičių patarmei būdingas ypatybes (plg. Tuomienė, 2019, p. 788–825). Sociolingvistiniu požiūriu tai galima paaiškinti tuo, kad ši karta praeityje aktyviai ir dažnai vartojo gimtąją lietuvių šnektą. Kad tokiomis sąlygomis, kai vyriausioji karta beveik pusę amžiaus pramaišiui vartoja dvi kalbas, turėjo (į)vykti jų lietuvių šnektos pirmiausia fonetikos niveliacija, išryškėti tam tikrų lietuvių ir baltarusių artikuliacijos bazių suartėjimo požymių O netrumpą šio proceso laikotarpį rodo tas faktas, kad šimtai baltarusiškų žodžių, patekusių į lietuvių tarmę, buvo adaptuoti ir pritaikyti lietuviškam tarimui, pvz.:. Lietuvių ir baltarusių kalbų fonetikos sąveika Rodūnios apylinkėse скуп ) p ·nas ‘šykštus ponas’; su·nùs tọk ·s l ·darыs Ródūnios apylinkėse dvikalbystės ir daugiakalbystės aplinkoje vyriausiosios kartos gimtosios arba pagrindinės lietuvių kalbos pamatinė artikuliacijos bazė išlieka gana stabili. Kad iki šiol tiriamosiose apylinkėse tokiu būdu įgyti garsai reikšmingai nėra paveikti pasiskolinusios kalbos artikuliacijos bazės struktūros ir nėra sukėlę jos persitvarkymo
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have