Abstract
Straipsnyje nagrinėjama, kokia socialumo samprata remiasi socialinės epistemologijos teorijos ir kaip ji yra suderinama su žinojimo koncepcijomis. Analizuojami du socialinės epistemologijos variantai – S. Fullerio sociologinis natūralizmas ir A. I. Goldmano veritizmas. Abu klasikinės epistemologijos individualizmą suvokia kaip pagrindinį jos trūkumą, kuris neleidžia jai atsiliepti į šiuolaikinės „žinių“ visuomenės realijas. Siekdami šį trūkumą pašalinti, jie „socializuoja“ epistemologiją: Goldmanas įtraukia į ją socialinę dalį, tyrinėjančią socialinių veiksnių įtaką žinojimui, suprantamam kaip teisingas įsitikinimas, o Fulleris patį žinojimą apibrėžia socialiniais terminais. Straipsnyje analizuojami abu šie epistemologijos socializacijos variantai jų vidinio nuoseklumo ir epistemologijai atveriamų perspektyvų požiūriu.
Highlights
Straipsnyje nagrinėjama, kokia socialumo samprata remiasi socialinės epistemologijos teorijos ir kaip ji yra suderinama su žinojimo koncepcijomis
Abu klasikinės epistemologijos individualiz mą suvokia kaip pagrindinį jos trūkumą, kuris neleidžia jai atsiliepti į šiuolaikinės „žinių" visuomenės realijas
Vienas iš socialinės epistemologijos variantų ir susiformuoja analizuojant šių šaltinių pati kimumą bei pažintinį statusą
Summary
ŽINOJIMO SOCIALUMO PROBLEMA ŠIUOLAIKINĖJE SOCIALINĖJE EPISTEMOLOGIJOJE: DU POŽIŪRIAI. Audronė Rimkutė Vilniaus universiteto Filosofijos katedra Didlaukio g. (370-5) 76 18 90 El. paštas: audronerm@takas. Lt Straipsnyje nagrinėjama, kokia socialumo samprata remiasi socialinės epistemologijos teorijos ir kaip ji yra suderinama su žinojimo koncepcijomis. Ful lerio sociologinis natūralizmas ir A. l. Abu klasikinės epistemologijos individualiz mą suvokia kaip pagrindinį jos trūkumą, kuris neleidžia jai atsiliepti į šiuolaikinės „žinių" visuomenės realijas. Jie „socializuoja" epistemologiją: Goldmanas įtraukia į ją socialinę dalį, tyrinėjančią socialinių veiksnių įtaką žinojimui, suprantamam kaip teisingas įsitikinimas, o Fulleris patį žinojimą apibrėžia socialiniais terminais. Straipsnyje analizuojami abu šie epistemologijos socializa cijos variantai jų vidinio nuoseklumo ir epistemologijai atveriamų perspektyvų požiūriu. Prasminiaižodžiai: socialinė epistemologija, žinojimo sąvoka, Alvinas l.
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
