Abstract
Straipsnis skiriamas informacijos visuomenės buvimo prielaidos, arba tezės, iš esmės pagrindžiančios informacijos visuomenės studijų reikmę ir metodologinį pobūdį, kritinei aptarčiai. Čia tvirtinama, kad nors nė viena bent kiek ryškiau pastebima akademiniame diskurse koncepcija, besiremianti šia egzistencine prielaida, pastarosios neįrodo, informacijos visuomenės studijos įmanomos be jokios - tiek „griežto“, tiek „švelnaus“ pavidalo - informacijos visuomenės egzistavimo prielaidos teisingumo įrodymo. Šią nesėkmę lemia ne tik ir ne tiek pasirinktų kriterijų neaiškumas ir daugiaprasmiškumas, kiek esminiai juose suponuojamos informacijos visuomenės sampratos trūkumai, t. y. tokių sociometriniais kriterijais padiktuotų sampratų vienpusiškumas. Adekvatus informacijos visuomenės kriterijus apskritai negali būti sociometrinis - jis tegali būti tik kokybínis, o vienintelė jam derantí formuluotė - kontrafaktinė: įrodinėjant, kad telematika, įgijusi conditio sine qua non statusą ir staiga paliovusi tinkamai funkcionuoti, neišvengiamai sukeltų radikalią esamos bendrabūvio sanklodos griūtį. Todėl - dėl ex definitio kontroversinės tokios formuluotės prigimties - informacijos visuomenės studijų epicentre dar ilgai puikuosis klausimas apie informacijos visuomenės egzistavimo sąlygas, galimybes ir perspektyvą.
Highlights
Metodologinė informacijos visuomenės studijų šerdisDeja, „prigimtinių" naujosios disciplinos teisių egzistuoti pagrindimas toli gražu nėra nei būti nas, nei pakankamas jos konceptualių pagrindų tvirtumo laidas
Prasminiai žodžiai: informacijos visuomenės studijos, Alistairo Duffo informacijos visuomenės tezė, informacijos visuomenės teorijų tipologija, kontrafaktinė informacijos visuomenės samprata
Informacijos visuomenės kaip reiškinio buvimo ir jo charakteristikų pro blema kol kas laikytina metodologine šio nau jojo daugiadalykiškumo ašimi
Summary
Deja, „prigimtinių" naujosios disciplinos teisių egzistuoti pagrindimas toli gražu nėra nei būti nas, nei pakankamas jos konceptualių pagrindų tvirtumo laidas. Informacijos visuomenės kaip reiškinio buvimo ir jo charakteristikų pro blema kol kas laikytina metodologine šio nau jojo daugiadalykiškumo ašimi. Susiraši nėjimas, pasibaigęs eksplicitišku profesoriaus teiginiu, jog, įvedus „švelniosios" ir „griežto sios" informacijos visuomenės tezės skirtį, nau jojo daugiadalykiškumo legitimacija esanti tik rai reikalinga bent jau „švelniosios" tezės pa spirties). Kuriuo se atmetami abu informacijos visuomenės te zės variantai, nei galų gale šis straipsnis, mini mum minimorum abejojantis jų pagrįstumu, ne gali būti priskiriamas (sykiu su čia išvardytų mokslininkų tyrinėjimais) kokiam nors kitam, ne informacijos visuomenės studijų diskursui. Kaip matyti jau vien iš ką tik paminėtų autoritetingų vardų virtinės, kad tikrai nestokojame studijų, kategoriškai neigiančių ir pačias švelniausias informacijos visuomenės egzistavimo prielaidos formuluo tes. O tevartojama kaip ideologinė mantra ji pavojingai - nors dažnai sąmoningai - ati traukia dėmesį nuo realių problemų" (Garn ham 2000: 152)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
