Abstract
Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti implicitinį ir eksplicitinį požiūrį į naudojimąsi „Facebooku“, rezultatai. Apklausta 210 vienos gimnazijos mokinių. Jų amžius buvo nuo 17 iki 19 metų, 41,4 % – vaikinai, 58,6 % – merginos. Implicitiniam požiūriui matuoti buvo pasitelktas vieno atributo implicitinių asociacijų testas (SA-IAT), o eksplicitiniam – 21 teiginio klausimynas apie požiūrį į naudojimąsi„Facebooku“ (Kokoç & Çiçek, 2011). Buvo atskleista, kad jaunuolių, besinaudojančių „Facebooku“, požiūris į jo naudojimą teigiamesnis nei tų, kurie neturi susikūrę savo paskyros šiame tinkle. Be to, eksplicitinis požiūris yra susijęs su prisijungimų dažniu ir laiku, praleistu prie šio socialinio tinklo, ir padeda prognozuoti „Facebooko“ paskyros turėjimą. Implicitinio požiūrio sąsajų su elgesiu bei skirtumų tarp turinčių paskyrą ir jos neturinčių jaunuolių rasti nepavyko. Taip pat šis požiūris nėra prognozuojantis veiksnys, tačiau, nagrinėjant reakcijos greičio skirtumus, pastebėta, kad turintys paskyrą jaunuoliai greičiau susieja „Facebooką“ su malonumu.
Highlights
Vilmantė PakalniškienėStraipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti implicitinį ir eksplicitinį požiūrį į naudojimąsi „Facebooku“, rezultatai
Dažnas žmogus neįsivaizduoja savęs be išmaniojo telefono arba kompiuterio
Researchers found that the explicit attitude toward Facebook is very positive
Summary
Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti implicitinį ir eksplicitinį požiūrį į naudojimąsi „Facebooku“, rezultatai. Kad jaunuolių, besinaudojančių „Facebooku“, požiūris į jo naudojimą teigiamesnis nei tų, kurie neturi susikūrę savo paskyros šiame tinkle. Greenwald ir Banaji (1995) teigia, kad požiūris gali būti ne vien eksplicitinis arba kitaip – sąmoningas, bet ir implicitinis, t. Tad implicitinis požiūris gali būti apibrėžiamas kaip introspekciškai neidentifikuojamas praeities pėdsakas, kuris sukelia palankias arba nepalankias mintis, jausmus ar veiksmus, nukreiptus į tam tikrus socialinius objektus, ir daugiau įtakos turi spontaniškam bei neverbaliniam elgesiui. Viena populiariausių elgesio formų, kuria užsiima beveik kiekvienas jaunuolis, yra „Facebooko“ naudojimas, tačiau eksplicitinio požiūrio į šį socialinį tinklą tyrimų yra tik keletas, o implicitinio požiūrio – nėra iš viso, tad svarbu išsiaiškinti, kokie šie požiūriai ir ar jie gali sietis tarpusavyje bei nuspėti naudojimąsi „Facebooku“. Tad tyrimo tikslas yra išsiaiškinti eksplicitinį ir implicitinį požiūrį į naudojimąsi „Facebooku“ ir jų sąsajas su naudojimosi patirtimi
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
