Abstract
Straipsnyje analizuojamos imperatyvinės percepcinių veiksmažodžių klausyti ir žiūrėti formos bei jų funkcijos dabartinėje lietuvių kalboje, aptariami galimi šių formų pragmatiškėjimo požymiai, bandoma nustatyti kalbamų formų, kaip diskurso markerių, statusą. Atliktas tyrimas yra naujas, nes lietuvių kalbos percepciniai veiksmažodžiai kaip diskurso markeriai kol kas nėra tirti. Empirinės medžiagos pagrindą sudaro duomenys, surinkti iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros patekstynio. Nustatyta, kad, be tiesioginės imperatyvo funkcijos, analizuotos imperatyvinės formos gali turėti įvairių pragmatinių funkcijų: dėmesio atkreipimo, naujos temos įvedimo, temos nutraukimo arba grįžimo prie ankstesnės temos, prieštaravimo, nuostabos ir pan. Šiuo požiūriu klausyk ir žiūrėk formos yra multifunkcionalios, o jų multifunkcionalumas labai priklauso nuo konteksto ir diskurso. Kai klausyk ir žiūrėk formos įgyja diskurso markerio statusą, imperatyvo reikšmė išblunka, į pirmą planą iškeliama ir sustiprinama pragmatinė reikšmė, kuri yra orientuota į kalbėtoją: pasitelkdamas klausyk ir žiūrėk formas, kalbėtojas siekia užmegzti ryšį su pašnekovu ir išreikšti subjektyvią savo poziciją.
Highlights
The aim of the paper is to explore the frequency of the imperatives klausyk ‘listen’ and žiūrėk ‘look’ and the way in which they are used
The data have been collected from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely its subcorpus of fiction texts
The study shows that the Lithuanian imperatives of intentional visual as well as auditory perception are multifunctional and exhibit a variety of functions: the directive to listen or to look, the attention-getting device, the argumentation marker, the directive to consider, the interruptive directive and others
Summary
Pastaraisiais metais pagausėjo tyrimų, skirtų pragmatinėms imperatyvo funkcijoms bei imperatyvo pagrindu besiformuojantiems diskurso (arba pragmatiniams) markeriams įvairiose kalbose: šiuo atžvilgiu daugiausia tirtos romanų (Waltereit 2002, Fagard 2010 ir kt.) ir germanų kalbos (Van Olmen 2011, Aijmer & Elgemark 2013). Kad percepciniai veiksmažodžiai klausyti ir žiūrėti, vartojami liepiamosios nuosakos formomis, tampa pragmatiniais, o pirmiausia dėmesio atkreipimo markeriais (Aijmer & Elgemark 2013, 346), – jais siekiama atkreipti dėmesį į tai, kas sakoma, pvz.:. Van Olmen 2011, 31–34), taigi nenuostabu, kad tiek lietuvių, tiek daugelio kitų kalbų percpecinių veiksmažodžių klausyti ir žiūrėti liepiamosios nuosakos formos, patekusios į tam tikrą kontekstą ir diskursą, įgyja naujų pragmatinių funkcijų. Tiriant klausyk ir žiūrėk tipo diskurso markerius įvairiose kalbose, nustatyta, kad įprastai šio tipo markeriai funkcionuoja kaip dėmesio atkreipimo priemonės (Fagard 2010, Van Olmen 2011, Aijmer & Elgemark 2013 ir kt.), nors gali būti vartojami iš įvairių pragmatinių paskatų, pavyzdžiui, argumentuojant, norint paprieštarauti, siekiant įvesti naują temą, nutraukti seną temą ir pan. Kaip iš lietuvių kalbos empirinių duomenų analizės matyti, bene visi išvardytieji požymiai (išskyrus fonetinės redukcijos) būdingi ir lietuvių kalbos diskurso markeriams klausyk ir žiūrėk
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
