Abstract
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Straipsnyje, remiantis gerovės kultūros prieiga ir viešųjų vertybių vadybos idėjomis, analizuojama ir įvertinama ilgalaikės senyvo amžiaus asmenų globos ir slaugos (IGS) problematika Lietuvoje. Pradžioje apžvelgiami Lietuvos mokslininkų darbai, susiję su socialine politika ir IGS, bei apibūdinama šios srities būklė šalyje. Visuomenės nuostatos ir paslaugų teikėjų požiūriai į atsakomybę už rūpinimąsi senyvo amžiaus asmenimis bei į socialinių paslaugų plėtros poreikį IGS srityje interpretuojami kaip kompleksinė reakcija į nepatenkinamą IGS situaciją. Straipsnis baigiamas rekomendacijomis stiprinti viešųjų vertybių vadybos propaguojamus demokratinius svarstymus ir kitus instrumentus, kuriais būtų geriau atliepiama į visų suinteresuotų šalių vertybines nuostatas ir lūkesčius ir būtų geriau derinami jų interesai IGS srityje.
Highlights
Apklausoje galėjo dalyvauti daugiau nei vienas respondentas iš įstaigos, nes jos tikslas buvo išsiaiškinti ne tik skirtingų įstaigų, bet ir skirtingų darbuotojų grupių nuostatas IGS atžvilgiu
Privačių globos ir slaugos namų atstovai sudarė 52 respondentų grupę (administracijos darbuotojai (21), slaugytojai ir gydytojai (23), socialiniai darbuotojai (8)), nevyriausybiniam sektoriui atstovavo 24 respondentai, o mokslininkams tyrėjams – 10
Socialinės globos paslaugų pagyvenusiems žmonėms standartizavimas: Lietuvos praktika ir užsienio šalių patirtis
Summary
Gerovės kultūros ir viešųjų vertybių valdymo, teorijos bei išryškinami probleminiai aspektai, reikšmingi analizuojant IGS. Viešųjų vertybių vadybos samprata skatina išskirti ne tiek viešojo administravimo atstovų per se vaidmenį, kiek gilintis į paslaugų teikėjų ir visuomenės nuostatų (ne)atitiktis, ypač tada, kai yra veikiama mažai politizuotų, bet didelių socialinių problemų srityje (čia IGS atveju). Nors situacija ir keičiasi (Poškutė ir Greve, 2017), IGS sritis vis dėlto išlieka nelabai imli ir tik nedaug priklausoma nuo naujausių technologijos žinių, tad čia siaurai specializuota, bet nacionalines sienas peržengianti episteminė bendruomenė (supaprastintai prilyginama pažangiai teminei tarptautinei mokslininkų bendruomenei) negali vaidinti tokio didelio vaidmens kaip tose viešojo intereso srityse, kurios reikalauja naujausiais technologiniais sprendimais ir sudėtingais laboratoriniais tyrimais pagrįsto supratimo IGS yra sritis, kurios neįmanoma reformuoti radikaliai ir greitai, nes čia yra didelė institucinė ir kultūrinė inercija (ją akcentuoja pirmiau aptarta „gerovės kultūros“ paradigma), kuri dar sudėtingiau suderinama paverčia IGS srityje veikiančių savitos įvairių suinteresuotų šalių vertybinės nuostatos ir gerovės politikos paslaugų taktikos
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
