Abstract

Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl sociologijos teorija vadinama dviem skirtingais pavadinimais – „socialine teorija“ ir „sociologine teorija“. Grindžiama tezė, kad ši dvivardystė yra dviejų iki galo neišspręstų sociologijos episteminio statuso problemų (sociologijos santykio su kitais socialiniais mokslais ir jos santykio su filosofija) semantinis simptomas. Minimalistiškai save suprantanti sociologija yra mokslas apie visuomenės socialinę bendruomenę. Maksimalistinė sociologijos samprata teigia, kad sociologijos objektas yra visa visuomenė: sociologija tampa socialine teorija ir neišvengia sociologinio proto antinomijų dialektikos, kuri reiškiasi alternatyvių „visuomenės esmės“ sampratų konfliktais. Socialinė teorija ir istorijos filosofija straipsnyje traktuojamos kaip alternatyvios tradicinei metafizikai „modernybės metafizikos“. Postpozityvistinė socialinė teorija traktuojama kaip forumas, kuriame svarstomos turiningos ontologinės sociologinių teorijų darybos problemos.

Highlights

  • Kiekvienas šiuolaikinės sociologinės teorijos studentas atkreipia dėmesį, kad jo lektūros autoriai savo tekstų žanrą apibrėžia dviem skirtingais pavadi­ nimais

  • Vienintelis to­ kio darbo pateisinimas galėjo būti naujos konceptualinės kalbos empiri­ nis vaisingumas, pasireiškiantis kaip galimybė tos kalbos terminais formuluo­ ti nomologines hipotezes, iš kurių galima išvesti patikimesnes ir tikslesnes negu anksčiau prognozes

  • Jeigu faktas yra „empiriškai patikrinamas teiginys apie reiškinį konceptuali­ nės schemos terminais",36 tai šios schemos sandai negali būti patvirtinti ar

Read more

Summary

Introduction

Kiekvienas šiuolaikinės sociologinės teorijos studentas atkreipia dėmesį, kad jo lektūros autoriai savo tekstų žanrą apibrėžia dviem skirtingais pavadi­ nimais. Ji suvokia save kaip mokslą, kuris yra „giles­ nis" ir „platesnis" už ekonomiką, kadangi jos objektas esąs „visa" visuomenė. Būdingas metafizinės socialinės teorijos bruožas yra požiūris, kad mokslinio socialinių reiškinių tyrimo prielaida yra teisinga visuo­ menės, kaip visumos, samprata. Išsaugodama „socialinės teorijos" pavadinimą, sociologinė teorija pareiš­ kia apie savo ypatingus santykius su filosofija: arba užmojį būti visuomenės filo­ sofija, arba siekį būti reiškinių visuomenėje pažinimo filosofija.

Results
Conclusion
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call