Abstract

 [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Straipsnyje analizuojama Hume’o giljotinos – tezės, jog iš fakto teiginių negali būti išvedami normatyviniai teiginiai, – įtaka teisinio pozityvizmo filosofijai. Teisinio pozityvizmo teorijos pabrėžia, jog teisė yra socialinėmis konvencijomis pagrįstas reiškinys, apibrėžiamas ir paaiškinamas remiantis vien socialiniais faktais. Todėl teisės analizė turi apsiriboti deskriptyviais teiginiais, o rėmimasis normatyviniais argumentais lemia samprotavimo klaidas. Pavyzdžiui, kaip nurodoma teisinio pozityvizmo teorijose, iš samprotavimų, koks teisinis reguliavimas yra pats tinkamiausias, negalima dedukuoti, jog jis turėtų būti privalomas. Todėl rėmimasis Hume’o giljotina buvo vienas iš svarbiausių veiksnių formuojantis pamatinėms teisinio pozityvizmo nuostatoms. Straipsnyje siekiama pagrįsti, jog vis dėlto teisinis pozityvizmas, siekdamas paaiškinti teisės normatyvumą, susiduria su teoriniais prieštaravimais, kurie lemia, jog Hume’o giljotina gali būti pritaikoma ir pačioms teisinio pozityvizmo nuostatoms.
Highlights
Toks teisės aiškinimas neleidžia jos atskirti nuo kitų socialinių praktikų, kuriose reikalingas kolektyvinis veikimas ir elgesio koordinavimas, nes šiuolaikinėse teisinio pozityvizmo teorijose teisė iš esmės suprantama kaip tam tikra konvencija, iš kurios ir kyla privalėjimas jai paklusti
Konkrečiau, galima manyti, jog tokia tvarka, kuri netenkina minimalių etinių kriterijų (pavyzdžiui, neužtikrina žmogaus orumo gerbimo), nebus pripažinta visuomenės narių, kadangi ji ne tik jiems bus nenaudinga ir netgi žalinga, tačiau taip pat tokiu atveju individai negalėtų būti traktuojami kaip asmenys
Summary
Empiristinė teisinio pozityvizmo pozicija dažnai yra kildinama iš Hume’o filosofijos. Jog visuomeninei, o kartu ir teisinei būklei yra būdingas tam tikras būtinumas, kadangi šios būklės sukūrimas priklauso ne nuo laisvo individų apsisprendimo, bet nuo jos būtinumo siekiant realizuoti savo interesus. Jog teisingumas Hume’o teorijoje yra apibrėžiamas kaip dirbtinė dorybė ne tik dėl to, jog jam pasiekti yra reikalingos institucinės priemonės ir elgesį reguliuojančios normos, tačiau taip pat ir todėl, kad pagrindinis teisingumo tikslas yra tarnauti individų interesams. Apibendrinant galima teigti, kad teisingumas ir teisinė sistema Hume’o filosofijoje yra suprantami kaip tam tikra tvarka, kuri leidžia individams realizuoti savo interesus, suteikia sąlygas jiems klestėti ir lemia individų gerovės plėtojimą. Dėl šios priežasties teisės prigimtis Hume’o filosofijoje tarsi atsiduria tam tikrame tarpiniame lygmenyje: viena vertus, ji yra tapatinama su konkrečiais empiriniais faktais – individų interesais, kita vertus, ji yra neišvengiama bendrabūvio forma siekiant realizuoti individualius interesus, o jos teikiamas pranašumas yra racionaliai pagrindžiamas. Todėl rėmimasis Hume’o idėjomis vienija tiek klasikines, tiek šiuolaikines teisinio pozityvizmo teorijas
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
