Abstract
Straipsnyje parodoma ankstyvųjų Martino Heideggerio senovės graikų filosofijos interpretacijų svarba jo vėlesnei moderniosios technikos sampratai. Parodoma, pirma, kaip ankstyvųjų senovės graikų tekstų interpretacijose iškylanti pagamintos būties (Hergestelltsein) samprata su joje glūdinčiu pamatiniu graikų ontologijos orientyru į pastovią esamybę atsispindi vėlesniuose moderniosios techninės būties atverties apmąstymuose, tarpstančiuose po machinacijos (Machenschaft) ir vėliau – sąstato (Gestell) vardais. Antra, parodoma vieno iš pamatinių gaminančios Dasein veiklos (herstellende Verhalten) struktūrinių elementų – priežastingumo sampratos – svarba vėlgi vėlyvajai moderniosios technikos kaip būties atverties interpretacijai. Ir trečia, parodoma, kaip ankstyvoji aristotelinės tέχνη kaip tiesos (ἀλήθεια) ar buvimo tiesoje (ἀληθεύειν) būdo samprata atsispindi moderniosios technikos kaip būties atverties būdo sampratoje.
Highlights
In this article an attempt is made to explicate the influence that the early Heidegger's interpretations of Ancient Greek philosophy had on
which has arisen while searching for origins of Ancient Greek philosophy
The Beginning of Heidegger’s Conception of Technology in his Early Interpretations of Ancient Greeks
Summary
Ankstyvasis Heideggeris pateikė novatorišką senovės graikų mąstymo kilties sampratą tokiuose tekstuose kaip „Fenomenologinės interpretacijos atsižvelgiant į Aristotelį“ ar kiek vėlesniame 1924 metų paskaitų kurse Platonas: Sofistas (Heidegger 1992b). Me, o dabar galime pasakyti, kad tokia poetinė φύσις samprata Heideggerio bus plėtojama ir vėlesniuose tekstuose: jos ryšys su moderniąja technine būties atvertimi ambivalentiškas – Heideggeris tiek teigs šiųjų sampratų esminį giminingumą, tiek jas priešins, tačiau detaliau to neišskleisiu. Jog ir garsiajame „Technikos klausime“, kuriame moderniosios technikos būties atverties specifika jau skleidžiama po pamatiniu „sąstato“ (Gestell) vardu, taip pat pasikartoja šis gaminimo motyvas: „Plačiai paplinta regimybė, kad visa, kas yra, egzistuoja tik tiek, kiek tai padaryta [Gemachte] žmogaus.“ (Heideggeris 1992: 235). Apibendrindami galime pasakyti, kad moderniosios technikos esmės (machinacijos ir sąstato) svarbiausias momentas – būties kaip pagamintos, būties pagaminamumo samprata – pirmą sykį suformuluota dar ankstyvosiose Heideggerio senovės graikų filosofijos interpretacijose, eksplicitiškai nesietose, bet, mano nuomone, sietinose su moderniosios techninės būties atverties samprata. Tai atsispindi ir minėtoje iš gaminimo struktūros kylančioje pastovios esamybės (beständige Anwesenheit) sampratoje, galiausiai pereinančioje į moderniosios technikos išteklių stovėsenos (Bestand) sampratą
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
