GYVENSENOS SKIRTUMŲ ĮTAKA SVEIKATAI

Abstract

Gyvensena – tai įpročių ir papročių visuma, susidariusi, veikiama ir stiprinama socializacijos, darbinės, kultūrinės ir kitokios veiklos procesų per visą žmogaus gyvenimą. Tyrimo tikslas: nustatyti svarbiausius sveikos gyvensenos stilių formuojančius veiksnius tarp skirtingą gyvenimo būdą praktikuojančių žmonių. Metodika. Atlikta momentinė 600 ne mažiau 5 metus dirbančių 25-64 m respondentų apklausa, iš kurių 220 buvo jūrininkai ir 380- įvairių specialybių miestiečiai. Siekiant nustatyti jūrininkų ir miestiečių gyvensenos stilių ir faktorinį svorį, panaudotas faktorinės analizės metodas. Rezultatai. Pagal faktorinių svorių dydį tie patys jūrininkų ir miestiečių gyvensenos požymiai nežymiai persigrupavo, formuodami identiškus, bet nevienodo svarbumo gyvenimo stilius. Skirtingo gyvenimo būdo atstovų- jūrininkų ir miestiečių- vienodi sveikos gyvensenos stilių formuojantys veiksniai yra: stresas darbe (0,652 ir 0,753) ir gyvenime (0,577 ir 0,684), protinis nuovargis (0,462 ir 0,684), savijauta darbe (0,485 ir 0,609), darbo trukmės pavojus saugumui (-0,719 ir -0,630), išsilavinimas (0,484 ir 0,718) bei žalingi įpročiai (rūkymo dažnis - 0,407 ir 0,711, cigarečių kiekis - 0,466 ir 0,781, alkoholio vartojimas darbe (0,603 ir 0,507) ir namuose (0,741 ir 0,578) bei alkoholio kiekis (0,634 ir 0,788); tik jūrininkams būdingi veiksniai yra darbo valandos per dieną(0,795), darbo valandos per savaitę (0,435) ir uždarbis (0,462), o miestiečiams gyvensenai turi įtakos šeiminė padėtis (0,695) ir fizinis nuovargis (-0,619). Tarp grupių nustatyti skirtingi bendrų latentinių faktorių vidurkiai bei sveikatos rizikos ir sociodemografinių bei gyvensenos veiksnių koreliacijos. Išvados: stresas darbe ir gyvenime, protinis nuovargis, savijauta darbe, darbo trukmės pavojus saugumui, išsilavinimas bei žalingi įpročiai yra svarbūs sveikos gyvensenos stilių formuojantys veiksniai abiem skirtingo gyvenimo būdo grupėms; gyvensenos skirtumai nulemia kitus svarius sveikatai veiksnius: jūrininkams- darbo sąlygas ir uždarbį, o miestiečiams- šeiminę padėtį ir fizinį nuovargį. Jūrininkų sveikatos rizikos latentinio faktoriaus vidurkis yra statistiškai reikšmingai didesnis negu miestiečių (0,456 ir -0,371, p0,001), o kognityvinio- mažesnis (-0,278 ir 0,226, p=0,003). Pirminė prevencija per elgesio ir aplinkos intervencijas-gyvenseną- yra labiausiai ekonomiškai naudinga alternatyva užkertant kelią lėtinėms ligoms.