Abstract
Pasikeitus valdančiosioms jėgoms, 2012–2013 m. Gruzija sustabdė savo saugumo sektoriaus stiprinimą, sušvelnino retoriką Rusijos atžvilgiu ir pasirinko laukimo bei neprovokavimo taktiką. Rusijos nebelaikymas grėsme Gruzijoje nesutapo su ES ir NATO šalyse stiprėjančio sugrėsminimo kryptimi. Priešingai – Rusijos keliami pavojai Gruzijoje tikslingai buvo nebelaikomi grėsme, stengiantis nedidinti įtampos su Rusija ir vengti galimos agresyvios reakcijos iš Maskvos pusės. Straipsnyje remiamasi konstruktyvistine prielaida, kad pastarųjų metų pokyčiai Gruzijos saugumo ir užsienio politikoje įvyko dėl saugumo tapatybės dinamikos. Ši dinamika buvo galima tiek dėl Gruzijos vidaus pokyčių – elito ir visuomenės sutarimu iš naujo persvarstytų vertybių ir prioritetų, – tiek dėl pasikeitusios tarptautinės aplinkos, kuri susiaurino galimus strateginius Gruzijos pasirinkimus saugumo politikoje. Atsižvelgiant į tai, kokios dažniausiai nurodomos mažųjų valstybių saugumo strategijos, Gruzija išlieka neapibrėžtoje ir neužtikrintoje „strateginio laukimo“ fazėje – kai norima vienu metu ir siekti euroatlantinės integracijos, ir nekonfliktuoti su Rusija. Vis dėlto straipsnyje daroma išvada, kad tokia tarpinė padėtis tarp „aljansų siekimo“ ir „autonomijos saugojimo“ gali būti ne tik strategiškai stokojanti aiškaus pagrindimo, bet ir labai priklausoma nuo išorinių aplinkybių, visų pirma – pokyčių santykiuose tarp Rusijos ir Vakarų.
Highlights
Kaip vėliau „Laisvės radijo“ (Radio Liberty) žurnalistams JAV teigė ir Gruzijos užsienio reikalų ministrė Tamara Beruchašvili, Gruzijos vyriausybė kuriam laikui sustabdė kontaktus su Rusija, nes Abašidzės-Karasino formatas išsėmė savo galimybes, o Gruzijos pastangos labiau įsitraukti į Rusijos rinką gali būti „spąstai“. „Mes laikinai tions/analytical-articles/item/13254-russia-warfare-strategy-borderization-georgia. html>; Markedonov Sergey, „Why Russia’s ‘Borderization’ Strategy makes Georgia so Nervous“, Russia Direct, Jul. 29, 2015, . 72 Plačiau apie sienų ir teritorijos kontrolės politinę ir simbolinę prasmę žr
The NATO membership was the main goal of Georgia’s security and foreign policy even before 2008. This strategic choice of allying against potential aggressor is a logical option for a small state seeking security
The society has become tired over the securitization of Russia without clear perspective of the NATO membership
Summary
Mažosios valstybės nusipelnė dėmesio dar realizmo ir neorealizmo dominavimo epochoje, Šaltojo karo laikotarpiu, kai svarbiausi saugumo ir tarptautinės politikos klausimai buvo susiję su didžiųjų galių interesais ir tarpusavio sąveikomis. Mažųjų valstybių užsienio saugumo praktika (ypač polinkis į aljansus) ir tarptautinės aplinkos keliami iššūkiai vis dar yra laikomi vyraujančiomis jėgomis, kurios sukuria didžiausią spaudimą mažosioms valstybėms rinktis „racionalias strategijas“ (konstruktyvistai sakytų – jos patiria tarptautinės bendruomenės sukurtų normų spaudimą), tačiau vidinė kiekvienos šalies politinė, socialinė ir kultūrinė dinamika gali nulemti, kokia konkrečiai susiformuoja saugumo tapatybė, kokios grėsmės yra labiausiai akcentuojamos ir kaip keičiasi visa saugumo darbotvarkė. Šiame kontekste atsiskyrusiuose nuo Gruzijos regionuose vykstantis Rusijos pilietybės suteikimo procesas yra potenciali grėsmė, nes tam tikromis aplinkybėmis tai gali būti panaudota kaip pretekstas kištis į Gruzijos vidaus reikalus.“48 Strategijoje taip pat kalbama apie Rusijos karines bazes – teigiama, kad jos jau nebekelia tiesioginės. Grėsmės Gruzijai, tačiau kol jos dar yra Gruzijos teritorijoje, tai kelia riziką nacionaliniam saugumui ir gali neigiamai paveikti saugumo aplinką Gruzijoje[49]
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
