Abstract
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija 1995 metais patvirtino gimnazijos koncepciją, kurioje svarbiausias vaidmuo skiriamas pedagogams: jų kvalifikacijai, kompetencijai, nuostatoms. Dokumentuose buvo paskelbta, kad gimnazijos turi įgyvendinti humanistinę demokratinę ugdymo filosofiją ir vertybių sistemą, o pedagogai turi gebėti parengti individualias mokomųjų dalykų programas ir dirbi pagal jas, sukurti lankstų ugdymo procesą, pagal moksleivių poreikius modeliuoti profilius ir jų pakraipas, garantuoti aukštą profilinio mokymo lygį, vykdyti tarptautinius projektus ar juose dalyvauti, dirbti kompiuteriu, naudotis kompiuterinėmis programomis, telekomunikacijos priemonėmis, nuolat tobulintis, siekti metodininko ar net eksperto vardo. Šiame darbelyje bandyta paanalizuoti įvairių mokslininkų darbus ar juose keliamas mintis ir idėjas, susijusias su pedagogais, jų vertybėmis, nuostatomis, taip pat, naudojantis adaptuota, suderinta su autore prof. habil. dr. D. Beresnevičienės anketa, pateikta monografijoje „Nuolatinis mokymasis Lietuvoje (psichologiniai pagrindai"), buvo atliktas nedidelis tyrimas ir paanalizuoti keturių didesnių bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai: dviejų gimnazijų ir dviejų vidurinių mokyklų.
Highlights
Pradėjus rengti pirmuosius Lietuvos švietimo reformos dokumentų projektus, gimnazija, kaip bendrojo lavinimo mokyklos tipas, nebu vo minima, tačiau labai greit į tautinės mokyk los atgaivinimo ir kūrimo darbus įsitraukus pe dagogams, aktyviems mokyldų vadovams, at sirado ir sąvoka, ir buvo sukurta samprata, dėl kurios, tiesa, diskutuojama iki šių dienų
Ar dokumentuose dekla ruoti postulatai pedagogų priimti ir įgyvendi nami ar tai tik skelbiama, nepasiaiškinus, ka jie galėtų reikšti kiekvienam pedagogui ir kai praktiškai visa tai galėtų būti realizuojama
T he articlc analyses the expcrienve of sccondary schools in Lithuania in the period of transition into the gymnasium statu
Summary
Pradėjus rengti pirmuosius Lietuvos švietimo reformos dokumentų projektus, gimnazija, kaip bendrojo lavinimo mokyklos tipas, nebu vo minima, tačiau labai greit į tautinės mokyk los atgaivinimo ir kūrimo darbus įsitraukus pe dagogams, aktyviems mokyldų vadovams, at sirado ir sąvoka, ir buvo sukurta samprata, dėl kurios, tiesa, diskutuojama iki šių dienų. Viena aišku,kad pedagogai, norėdami įvykdyti jiems gimnazijų dokumentuose kelia mus reikalavimus, turi nuolat mokytis bent jau tam tikrų dalykų, siekti didesnės kompetenci jos,naujos kvalifikacijos, nes anksčiauįgyto pa sirengimo nepakanka. „Nuo kitų profesijų mokytojo profesija skiriasi, be daugelio kitų dalykų, tuo, kad mokytojas pats yra savo darbo įrankis. Beres nevičienė (1995) pabrėžia, „kad ir kokią mo kymosi formą mokyklos mokytojas pasirink tų, svarbiausia jam išlaikyti tarpusavio bendra darbiavimą (o ne konkurenciją), pasitikėjimą savimi bei kitais ir siekti bendro tikslo - ugdy ti nuolatinio mokymosi, kaip vertybės, porei kį" Išanalizavus prieinamą teori nę medžiagą, palyginus skirtingų šalių moks lininkų mintis ir išvadas apie mokytojus, jų ver tybes ir ypač mokymosi, kaip vertybės, porei kį, nustatyta, kad mokymasis yra svarbiausias švietimo reformos variklis. Toliau tobulinti savo kvalifikaciją specialybės kursuose Prnsintis pats - skaityti įvairią literatūrą savo malonumui Stoti į aukštąją mokyklą (studijuoti teisę (9), psiėhologiją (5), anglų kalbą (6), teologiją, dailę, mediciną, etnokultūrą) Studijuoti magistrantūroje Studijuoti doktorantūroje Toliau mokytis Lankyti kursus Dalyvauti projektuose Stažuotis
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
