Gimdos miomos ir nėštumas. Nėštumo komplikacijos ir baigtys

Abstract

Tikslas. Nustatyti nėščiųjų gimdos miomų dažnį ir vertinti galimą miomų įtaką nėštumo eigai bei baigtims. Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvioji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos 2020–2022 m. pacienčių, kurioms iki nėštumo, nėštumo laikotarpiu arba gimdymo metu rastos miomos, ligos istorijų analizė. Tiriamąją grupę sudarė 120 moterų. Rezultatai. Nėščiosios, kurių gimdoje rastos miomos, sudarė 2,11 proc. visų moterų, gimdžiusių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2020–2022 m. Vidutinis tiriamųjų amžius – 34,14 ± 4,76 metai. Nėštumo laikotarpiu hospitalizuota 18,3 proc. tiriamųjų. Dažniau hospitalizuotos moterys, kurių gimdoje rasta daugiau nei viena mioma (p = 0,049). Be to, tiriamosios, kurių gimdoje rastos kelios miomos, dažniau hospitalizuotos dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo (p = 0,031). Moterų, kurių gimdoje rasta daugiau nei viena mioma, vidutinė nėštumo trukmė buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė (36,7 sav.) nei moterų, kurių gimdoje rasta viena mioma (38,5 sav.). 48,7 proc. tiriamųjų gimdymas užbaigtas cezario pjūvio operacija. Dažniausiai operacijos atliktos 30–34 metų tiriamosioms, dažniausia cezario pjūvio operacijos indikacija – distocija (34,5 proc.). Vidutinis naujagimių būklės vertinimas pagal APGAR skalę po 1 min. buvo 8,66 ± 1,56, o po 5 min. – 9,346 ± 0,85. Išvados. Daugiau nei viena mioma gimdoje sietina su priešlaikinio gimdymo klinika. Moterų, kurių gimdoje rastos miomos, gimdymas užbaigiamas cezario pjūvio operacija dažniau nei bendroje populiacijoje. Miomos gimdoje naujagimio būklei įtakos neturėjo.