Abstract
Straipsnyje analizuojama XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kultūriniame ir politiniame kontekste atsiskleidžianti sudėtinga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės moralinių požiūrių ir reflektuojamų problemų konfigūracija. Skirtingų pasaulėžiūrų ir mąstymo kultūrų koegzistavimo laikotarpiu Petkevičaitė savo moraline laikysena, kuri atsispindėjo jos publicistinėje ir epistolinėje kūryboje bei grožinių kūrinių problematikoje, gana aiškiai parodė problemas, su kuriomis susidūrė naujo žmogaus ir pažangios visuomenės formavimas. Straipsnio pradžioje pristatomas XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos istorinis, politinis ir kultūrinis kontekstas. Petkevičaitės moralinė pozicija analizuojama atskleidžiant jos moralės šaltinius bei etinius sprendimus lėmusius veiksnius. Šie tyrimai leidžia geriau perprasti rašytojos reflektuojamų problemų pobūdį ir priežastis. Petkevičaitės tekstai parodė, kad moralę rašytoja suprato ne kaip abstrakciją, bet kaip konkrečių dorovinių įsipareigojimų visumą, kurių ugdymas turi būti pradėtas šeimoje ir kurios pagrindas – pareiga žmonėms ir savo tautai. Akcentuodama tvirto charakterio ugdymą, pareigos suvokimą ir individo moralinį grynumą, Petkevičaitė dažnai remiasi Kanto kategorinio imperatyvo koncepcija.
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
