Filosofavimas kaip pasiruošimas mirčiai

Skirmantas Jankauskas

doi:10.15388/problemos.2004.66.6630

Abstract

Straipsnyje interpretuojama įžanginė Platano dialogo „Faidonas“ dalis, kurioje filosofija aptariama kaip pasiruošimas mirčiai. Laukiančio mirties Sokrato situacija gretinama su Edipo mite aprašytąja karaliaus Edipo tragedija. Parodoma, kad abi situacijas dramatizuoja žinojimu numatoma laisvė. Straipsnyje aptariami būdai, kuriais laisvės ir likimo konfliktą mėgina įveikti Edipas ir Sokratas. Teigiama, kad graikų tragedijoje tik konstatuojamas konfliktas ir sprendimas teįžvelgiamas vienoje iš konfliktuojančių pusiųpaneigiant žinojimą. Graikų filosofijoje, kuri pati yra žinojimas, jau ieškoma pozityvaus sprendimo, palenkiant žinojimą likimui. Tokią graikų filosofijos nuostatą akivaizdžiai išreiškia ir filosofavimo kaip pasiruošimo mirčiai idėja. Parodoma, kad antikos filosofas dėl savo anonimiškumo negali nusavinti jame nutinkančio mąstymo, o todėl tegali būti jame vykstančios skirtingų mąstymo būdų – kasdienio ir filosofinio – kolizijos stebėtojas. Persiimdamas viena iš pusių, bet dėl jau minėto anonimiškumo negalėdamas atsiriboti nuo kitos, savąjį užsiangažavimą filosofavimui jis įsisąmonina su tragiškumo atspalviu. Jis priverstas išsižadėti kasdienio mąstymo, jo tapatinamo su kūnu, taigi išreikštai neigti tą kasdienį gyvenimą, kuriame ir dėl kurio filosofuoja. Mirtis ženklina kasdienio gyvenimo kraštą, todėl orientacija į ją nureikšmina tą gyvenimą, taigi yra prielaida anonimiškam antikos filosofui persiimti kitomis – etinėmis – vertybėmis ir jomis konstituojamu filosofiniu mąstymu.

Highlights

Graikai jau daugiau kaip pora tūkstantmečių žavi pasaulį savo menais, filosofija, politinio gyvenimo pamokomis ir dar ne vienu dalyku, kurį paveldėjo dabartinis pasaulis
Kaip čia neprisiminus užmaršties upės - Lėtos, atski riančios graikui šiapusinį ir anapusinį pasaulius
The paper deals with the introductory part of Plato's "Phaedo", where philosophizing is represented as the way to approach death. 1Wo situations are paralleled that of the tragedy of Oedipus and that of Socrates waiting for his penalty of death

Summary

Introduction

Graikai jau daugiau kaip pora tūkstantmečių žavi pasaulį savo menais, filosofija, politinio gyvenimo pamokomis ir dar ne vienu dalyku, kurį paveldėjo dabartinis pasaulis. Kuri pati yra žinojimas, jau ieškoma pozityvaus sprendimo, palenkiant žinojimą likimui. Kad antikos filosofas dėl savo anonimiškumo negali nusavinti jame nutinkančio mąstymo, o todėl tegali būti jame vykstančios skirtingų mąstymo būdų - kasdienio ir filosofinio- kolizijos stebėtojas.

Results

Conclusion