Abstract
Straipsnis nagrinėja, kaip Shaunas Gallagheris sprendžia fenomenologijos ir natūralizmo suderinamumo klausimą. Pirmoje dalyje aptariamas Gallagherio tyrimų atspirties taškas: fenomenologinės kūno schemos sampratos pritaikymas interpretuojant trečiojo asmens prieiga gautus duomenis. Antroje dalyje aptariamas bendras Gallagherio fenomenologijos natūralizavimo projektas: argumentai už tai, kad į natūralistinę programą būtų įtrauktos ne paskiros fenomenologų įžvalgos, bet metodiškas pirmojo asmens prieigos taikymas. Trečioje dalyje aptariami argumentai prieš fenomenologijos natūralizavimą. Teigiama, kad pagrindinė problema fenomenologiją ir natūralizmą derinančiam filosofui – mąstymo fenomenologijos natūralizavimas. Galiausiai bandoma apibrėžti fenomenologijos natūralizavimo projekto perspektyvas.
Highlights
Reprezentacinė kūno įsisąmoninimo teorija teigia, kad kūną įsisąmoniname per reprezentacijas, t. y. struktūras, kurios teisingai ar klaidingai seka ir šifruoja kūno būseną bei gali būti nuo reprezentuojamo dalyko atskirtos
Sensomotorinė kūno įsisąmoninimo teorija teigia, kad kūną įsisąmoniname per veiksmus
THE QUESTION OF THE COMPATIBILITY OF PHENOMENOLOGY AND NATURALISM IN SHAUN GALLAGHER’S PHILOSOPHY
Summary
Knygoje Kaip kūnas suteikia pavidalą sąmonei (2005) Gallagheris rodo, kaip fenomenologiniuose tyrimuose išskirtos patirties struktūros gali būti pritaikomos interpretuoti naudojantis trečiojo asmens prieiga gautiems duomenims. Reprezentacinė kūno įsisąmoninimo teorija teigia, kad kūną įsisąmoniname per reprezentacijas, t. Sensomotorinė kūno įsisąmoninimo teorija teigia, kad kūną įsisąmoniname per veiksmus. Tvirtinama, kad aiškinimas reprezentacija yra neadekvatus, nes kūno įsisąmoninimas yra neatskiriamas nuo kūniško veikimo galimybes pateikiančio dalyko įsisąmoninimo. Gallagherio teigimu, Merleau-Ponty fenomenologijoje daromą skirtį tarp dviejų kūno įsisąmoninimo būdų patvirtina šiandien turimi duomenys apie dviejų rūšių kūno patirties patologijas. Sensomotorinė teorija nuo aiškinimo postuluotomis reprezentacijomis pereina prie veiksmo patirties aprašymo, kaip kūno įsisąmoninimo teorijos principo. Kad Merleau-Ponty fenomenologinės teorijos skiriamasis bruožas, kaip teigia save su ja siedamas Gallagheris, yra tai, kad ji tvirtina „pirmojo asmens prieigos svarbą“ (Gallagher 2010: 21). Anot Gallagherio, Merleau-Ponty paliko atvirą klausimą, ar kūno schema yra įsisąmoninama patirties periferijoje, ar ji yra ir apskritai pirmojo asmens prieiga neprieinamas dalykas. Tad sėkmingas fenomenologinės skirties pritaikymas aiškinant trečiojo asmens prieiga gautus duomenis skatina kelti platesnį klausimą apie pirmojo ir trečiojo asmens prieigų derinimą, apie perėjimus nuo vienos prie kitos
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
