Abstract
The article deals with the antic code in letters by Marina Tsvetaeva to Alexandr Bachrach. Analyze is based on Lotmanean and his school works on intermediality. Lotmanean approach to the function and features of textual code gives firm ground to state, that characters’ structure of letters and their intra-textual links correspond to main features of theatrical code. These elements compose entities close to theatrical system of Antic theatre. Tsvetaeva does not call the roles of the participants of correspondence, but the totality of some elements of letters allows to speak about the recreation of the plot of Antic myth of “Fedra and Hippolit”.
Highlights
Performances according to antique dramas and their revamps by Lithuanian directors of 1925 to 2003 are presented in the article
They, using texts of antique tragedy, created modern picture of distinctive, idealized and psychologized, alone, reserved, depending on destiny human being
Summary
1978 metais Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro reþisierë Irena Buèienë spektaklio „Antigonë“ programëlëje raðë: „Prieð gerà ðimtmetá – 1873 m. vasario 5 d. – visatoje atrasta maþoji planeta buvo pavadinta Antigonës vardu. Ko gera, brandþiausioji áþymaus prancûzø XX amþiaus dramaturgo Þano Anujo [...] paraðytoji „Antigonë“ [...] anaiptol ne vienintelë – nuo Sofoklio iki ðiolei Antigonës mito motyvais yra sukurta daugiau kaip 25 pjesës, inscenizacijos, interpretacijos, maþdaug 16 operø, o kiek pastatyta spektakliø – jau në suskaièiuoti ðiandien neámanoma...“1 Taèiau ðio milþiniðko darbo ëmësi Oksfordo universiteto klasikinës filologijos profesoriai Oliveris Taplinas ir Editha Hall, 1996 metais ákûræ antikiniø dramø pastatymø archyvà: The Archive of Performances of Greek and Roman Drama[2]. Ðiame archyve sukaupta daugiau kaip 7000 darbø apie ávairiø pasaulio ðaliø muzikinius, dramos, radijo spektaklius, kino filmus, sukurtus pagal senovës graikø ir romënø dramø originalus. Lietuvos reþisieriai susiduria su ávairiomis problemomis: viena vertus, sunku objektyviai ávertinti, kokios ið tiesø buvo antikinës tragedijos, ko siekë jø autoriai, kaip atrodë antikiniø spektakliø pastatymai, kita vertus, dabartiniai menininkai stengiasi aktualinti antikà, suðiuolaikinti senovinius tekstus ir per juos atskleisti savo individualumà ir kûrybà. Reþisieriaus talentas ir jo kuriamas estetinis poveikis þiûrovui atsiskleidþia, kai ðis sinkretizmas yra saikingas, o á antikinës tragedijos autentiðkumà jau kreipiama maþai dëmesio
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have