Abstract
The article deals with the usage of punctuation marks in the emails of six different authors. Punctuation marks belong to the graphical level of a text, which makes the electronic discourse more distant from standard written language. As a result, a prediction is made that in the electronic communication punctuation marks may be used specifically. The aim of the article is to determine whether punctuation in electronic mail can be linked with the author's idiolect. The corpus of electronic messages under investigation consists of 65,090 words. In total, there are 13,548 punctuation marks used in it. In the present analysis of punctuation, an attempt is made to measure the total number of punctuation marks as well as the number of them as used by each author. In addition the situations in which each punctuation mark is used are also investigated. In the analysis of general tendencies in punctuation mark usage, it has been noted that many different punctuation marks are used in electronic messages. The most numerous marks have proved to be regular ones such as commas, full stops, question marks, dashes, suspension points, brackets, quotation marks, and exclamation marks. The punctuation marks that are used sparingly in traditional written language and electronic communication (various combinations of different punctuation marks, non-traditional variants of punctuation marks, slashes, semicolons) could have the identification value if they were used frequently by any of the authors in their texts.
Highlights
Šiame straipsnyje pateikiama skyrybos ženklų vartojimo analizė yra vienas iš elektroninio idiolekto tyrimo žingsnių
Lietuvių kalbotyroje idiolekto tyrimų nėra, tačiau teismo lingvistai, remdamiesi Lietuvoje ir užsienyje sukurtomis metodikomis, autorystės požymius tekste tyrinėja jau kelis dešimtmečius
Taškas yra sakinių ir pasakymų baigtumo rodiklis, tačiau taip pat jis dedamas po trumpinių, todėl nutarta atskirai analizuoti sakinius skiriančių taškų ir trumpinius baigiančių taškų vartojimą
Summary
Šiame straipsnyje pateikiama skyrybos ženklų vartojimo analizė yra vienas iš elektroninio idiolekto tyrimo žingsnių. Lietuvių kalbotyroje taip pat nėra kiekybinių skyrybos ženklų vartojimo tyrimų, nors skyryba ir suvokiama kaip svarbi rašytinio teksto dalis. Keliamas probleminis klausimas – kurių skyrybos ženklų vartojimas gali padėti vieną elektroninių laiškų autorių skirti nuo kito? Kadangi išsamių elektroninio diskurso skyrybos tyrimų lietuvių kalbotyroje nėra, vienas iš šio darbo uždavinių yra atskleisti bendras šešių autorių elektroninių laiškų skyrybos ypatybes. Kiti uždaviniai yra palyginti skyrybos ženklų vartojimą šešių autorių elektroniniuose laiškuose ir nustatyti jų skirtumus, kurie galėtų būti siejami su idiolektais. Kaip atskiro žanro, skyrybos tyrimui, be abejo, reikalingas didesnis nei šešių asmenų elektroninių laiškų tekstynas, todėl šiame darbe nustatyti skyrybos ypatumai gali būti laikomi tik tam tikromis skyrybos tendencijomis, kurias reikėtų patikrinti remiantis didesnio tekstyno medžiaga
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
