Abstract
Evidentiality in Lithuanian, like in some other European languages, can be expressed both grammatically and lexically; a large inventory of grammatical and lexical means make up a continuum, which is introduced and defined by B. Wiemer (2008). Constructions based on active and passive participles that function in the main clause as predicates are regarded as grammatical markers of evidentiality while parentheticals (e. g. matyt, girdi), particles (e. g. esą, neva, tarsi) and adverbs (e. g. akivaizdžiai, aiškiai) can be qualified as lexical. There are also evidential markers that take an intermediate position in the continuum of lexical and grammatical means. While the evidential constructions based on participial morphology have been thoroughly researched in Lithuanian linguistics, the exploration of lexical markers of evidentiality is fairly new and its inventory has not been fully identified and described yet. The main sources of lexical evidential markers are verbs, neuter adjectives, nouns, adverbs related to perception, cognition or communication. The integration of lexical markers into the study of evidentiality helps to see the coding of the source of information in language more holistically as well as to more precisely describe the structure of lexical and grammatical markers, shades of meaning and their development.
Highlights
Evidencialumas naujausioje lingvistinėje literatūroje laikomas semantine gramatikos kategorija, kurios paskirtis yra nurodyti kognityvinį arba komunikacinį autoriaus pasakymo pagrindą (Wiemer 2008: 5)
Kai kuriose kalbose evidencialumas neturi specialių morfologinių raiškos priemonių, – jis reiškiamas kartu su kitomis veiksmažodžio kategorijomis, pvz.: netiesiogine ar tariamąja nuosaka, perfekto laikais ar pasyvinėmis konstrukcijomis (Aikhenvald 2004: 271)
[Wiener Slawistischer Almanach, Sonderband 72.] Willett, Th. 1988: A cross-linguistic survey of the grammaticalization of evidentiality
Summary
Evidencialumas naujausioje lingvistinėje literatūroje laikomas semantine (konceptualiąja) gramatikos kategorija, kurios paskirtis yra nurodyti kognityvinį arba (ir) komunikacinį autoriaus pasakymo pagrindą (Wiemer 2008: 5). Lietuvių kalboje evidencinės reikšmės yra koduojamos ir gramatinėmis, ir leksinėmis priemonėmis. Grynai gramatinėmis evidencialumo raiškos priemonėmis laikytinos konstrukcijos, kurių morfologija ir sintaksė žymi evidencines reikšmes. Kurių evidencinė reikšmė priklauso nuo komplemento struktūros (Usonienė 2004: 90), panašiai kaip anglų kalboje, laikomi leksinėmis evidencialumo raiškos priemonėmis. Jos galinčios būti tik gramatinių evidencialumo raiškos priemonių šaltinis arba sustiprinti pastarųjų evidencines reikšmes (Aikhenvald 2004: 10). Tačiau gausios Europos kalbų evidencialumo studijos (Dendale & Bogaert 2007; de Haan 2007; Squartini 2008; Wiemer 2008 ir kt.) ir preliminarus jo raiškos lietuvių kalboje tyrimas (Wiemer 2007) leidžia tvirtinti, kad tarp leksinių ir gramatinių evidencialumo raiškos priemonių nėra principinės priešpriešos. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti gramatinių ir leksinių evidencialumo raiškos priemonių struktūros ir semantikos ypatybes lietuvių kalboje, išryškinti jų vietą dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje ir parodyti, kaip jos traktuojamos lietuvių kalbotyroje. Nagrinėjami pavyzdžiai imami iš referuojamos literatūros ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau DLKT; prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt)
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
