Abstract
Šiame straipsnyje analizuojama estetinių vertybių reikšmė Moritzo Geigerio plėtotoje fenomenologinėje estetikoje. Atsigręžimas į estetines vertybes leidžia susitelkti ties pačiu meno kūriniu – estetiniu objektu bei jame glūdinčiomis objektyviomis vertėmis. Estetinės vertybės tampa centrine ašimi, į kurią remiasi kiti svarbūs estetinės patirties dalyviai – menininkas ir žiūrovas. Apžvelgiamas kritikuotinas psichologijos bei meno istorijos požiūris į estetiką: psichologija telkia dėmesį į vidinius estetinėje patirtyje dalyvaujančių subjektų išgyvenimus, o meno istorija į estetinį objektą pirmiausia žvelgia per kintančių aplinkybių prizmę. Geigeris pabrėžia estetinių vertybių objektyvumą – nors suvokiamos iš asmeninės perspektyvos, jos nėra priklausomos nei nuo istorinių laikotarpių kaitos, nei nuo subjektyvių menininko ar žiūrovo estetinę patirtį lydinčių išgyvenimų. Geigerio estetinių vertybių samprata yra palyginama su Maxo Schelerio plėtotomis pamatinėmis vertybių idėjomis bei Nicolai Hartmanno estetinių vertybių teorija.
Highlights
XX a. pradžioje vertybių teorija tapo aktuali ne tik etikoje, kultūros ar religijos filosofijoje, vertybės sąvoka naujai atrandama ir estetikoje – grožio raiškos fenomeno tyrinėjimuose
Svarbų indėlį į estetikos kaitą ir į vertybių filosofijos vystymąsi įnešė Maxas Scheleris – jo vertybių teorija tapo pamatine ir kalbant apie estetinių vertybių sampratą, kurią tuo pačiu metu vystė Miuncheno fenomenologinės mokyklos filosofai Romanas Ingardenas, Dietrichas von Hildebrandas, Moritzas Geigeris, taip pat šiai draugijai nepriklausęs, tačiau estetikos tema aktyviai rašęs Nicolai Hartmannas
Estetinės patirties išskirtinumą ir estetinių vertybių reikšmę aptaręs straipsnyje „Patyrimas ir vertybė Moritzo Geigerio estetikoje“ (Beardsley 1986)
Summary
Estetikoje apie vertybių svarbą imta kalbėti siekiant sugrįžti prie paties estetinio objekto, nuo kurio buvo nutolta į estetiką ėmus žvelgti iš kitų estetinę patirtį analizuoti mėginusių mokslų perspektyvos: psichologijos, meno istorijos. Svarbų indėlį į estetikos kaitą ir į vertybių filosofijos vystymąsi įnešė Maxas Scheleris – jo vertybių teorija tapo pamatine ir kalbant apie estetinių vertybių sampratą, kurią tuo pačiu metu vystė Miuncheno fenomenologinės mokyklos filosofai Romanas Ingardenas, Dietrichas von Hildebrandas, Moritzas Geigeris, taip pat šiai draugijai nepriklausęs, tačiau estetikos tema aktyviai rašęs Nicolai Hartmannas. Menas ir pasaulio patirtis (Mickūnas 2011) paskelbtu profesoriaus Algio Mickūno straipsniu „Moritzas Geigeris ir estetika: psichologizmo ir subjektyvizmo kritika“, kuriame aptariami pagrindiniai Geigerio estetikos sampratos ypatumai – kritikuojamas psichologinių meno aspektų sureikšminimas, pristatoma išplėsta objektyvumo samprata, glaustai analizuojamos estetinės vertybės. Kad šio straipsnio tyrimų laukas apims ne tik minėtą tematiką, bet ir kitų mokslų požiūrį į estetinę patirtį, taip pat bus papildytas fenomenologinę estetiką analizavusių kitų filosofų įžvalgomis
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
