Abstract
Straipsnyje aprašoma V. Sezemano filosofinių pažiūrų raida, jos įvardijamos dialektine antropologija arba antropologizuotu dialektiniu materializmu. V. Sezemano požiūriu, mokslinis pažinimas kyla iš praktiško, nes žmogaus praktinė veikla yra konkreti, todėl galutinis pažinimo tikslas yra atskirybės pažinimas, ir čia teorinis žinojimas mažai padeda, nes turi tik santykiškai savarankišką tikslą, t. y. atlieka vien tarnybinę funkciją žmogaus gyvenime. Nagrinėjamos V. Sezemano estetikos svarbiausios sąvokos, objektyvumo-subjektyvumo dialektika estetiniuose reiškiniuose, estetiškumo specifika, subjekto ir objekto santykiai estetinio suvokimo ir vertinimo momentu, daugiausia dėmesio skiriama estetinės vertybės kategorijai. Estetinis suvokimas atskleidžia jutiminėje estetinio objekto sąrangoje slypintį emocionalumą. Emocinis estetinių vertybių momentas organiškai įsiterpia į jų struktūrą, todėl suvokti grožį reiškia jį ne tik pažinti, bet ir pajusti bei išgyventi. V. Sezemanas preferavo meno kūrinio analizę estetikoje, t. y. susitelkė ties objektyviu estetinių vertybių pagrindu. Estetinės veiklos ir jos pagrindinio akstino – estetinio nusistatymo – aiškinimą filosofas apribojo sąmonės sfera.
Highlights
Sezemanas,- kad pazmimas išplaukia iš dviejų skir tingų ir nepriklausančių vienas nuo kito šaltinių: iš patyrimo ir iš pro to
Sezemanas, nes sąvokos, kurių santykius jis nustato, kaip mes žinom, r.ėra kas kita kaip pirmyk čių intuicijų ir per cepcijų diferenciavimo padariniai, vadinas, jų turinys pasemtas iš pa čios realybės, iš objekto, patyrimo
Nors didelių mąstytojų klaidos labai pamo kančios, bet ne dėl klaidų, o nuodugnia meno prigimties ir jo reliaty vaus savarankiškumo, jo santykių su kitomis kultūros vertybėmis bei estetinių reiškinių savitumo analize, optimistiniu požiūriu į estetikos mokslo galimybes integruoti įvairius metodus, nustatant jų kompetenci jos ribas, taip pat daugelio kitų estetikos problemų sprendimu ar kėli mu V
Summary
Sezemano šio laikotarpio filosofijos api būdinimas taikytinas daugiau bendrai jo filosofijos krypčiai pažymėti, arba tik pažinimo teorijai, nes pažiūros į visuomenę tuo metu nors ir turėjo materializmo elementų, bet iš esmės buvo idealistinės, rėmėsi kultūros vidinės vienybės koncepcija, kurios ryšiai su socialine-ekono mine visuomenės struktūra jam liko neaiškūs. Sezemano pažiūra į esteti ką, kaip filosofijos discipliną, galinčią integruoti atskirose tyrimo srityse gautus rezultatus, buvo labai reikšminga ypač estetikos mokslo statuso formulavimu. Sezemano argumentacijai labai praverstų pavyzdžiai iš visuomeninės praktikos, bet dėl jam būdingo antropologinio požiūrio autorius to nedaro.
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
