Ergonomiškos darbo vietos ir raumenų fiziologinių pokyčių sąsajos manikiūro specialisto darbe

Abstract

Netaisyklingai sėdint bei būnant priverstinėje padėtyje yra didelė tikimybė atsirasti rankų, kaklo, nugaros, kojų kaulų ir raumenų skausmui. Dirbant pritaikytomis, ergonomiškomis ir saugiomis sąlygomis, sukuriama optimali aplinka fizinei ir psichologinei sveikatai palaikyti. Svarbiausia detalė manikiūro specialisto darbe yra jo darbo kėdė, ant kurios sėdint darbingumas būtų išlaikomas kuo ilgesnį laiką ir nuovargis būtų minimaliausias. Kyla klausimas, kokia ergonominių priemonių taikymo svarba manikiūrininko darbe, kokie fiziologiniai pokyčiai vyksta raumenyse, atliekant manikiūrą ant paprastos ir ergonomiškos, balno formos kėdės? Šio tyrimo tikslas: įvertinti ergonominės priemonės taikymo svarbą manikiūrininko darbe. Tyrimo rezultatai rodo, jog kėdės tipas, ant kurios sėdima, nedaro įtakos trapeciniam, deltiniam ir priešpriešiniam rankos nykščio raumenims. Deguonies įsotinimas (StO2) dilbio raumenyse kito priklausomai nuo to, ant kurios kėdės buvo sėdima. Sėdint ant balno formos kėdės StO2 kiekis statistiškai reikšmingai buvo padidėjęs nuo 75,5±0,7% iki 78,3±0,6% p<0,05. Didžiausias StO2 kiekis buvo sėdint ant balno formos kėdės, prieš manikiūrą buvo 92,4±0,4%, po manikiūro – 92,8±0,5%. Arterinė kraujotaka, rezervinė venų talpa, kraujo pritekėjimo greitis venose kito nereikšmingai. Pletizmogramos aukščio sumažėjimas (p<0,05) stebėtas sėdint ant eksperimentinės balno formos kėdės. Eksperimento metu nustatyta, kad reikšmingiausias fiziologinis pokytis, sėdint ant balno formos kėdės – StO2 kiekio kaita. Sėdint ant šio tipo kėdės ištiesiama nugara, laisviau funkcionuoja plaučiai, todėl stebimos didžiausios deguonies įsotinimo reikšmės raumenyse. Kiti fiziologiniai pokyčiai: raumenų tonusas, klampa ir standumas, arterinė kraujotaka, rezervinė venų talpa, kraujo pritekėjimo greitis į venas, pletizmogramos aukštis buvo statistiškai nepatikimi.