Abstract
Šiame straipsnyje1 identifikuojami ir analizuojami 2008–2012 metų ekonominės krizės Lietuvoje iššūkiai pagrindiniams teismų nepriklausomumo principo elementams: teisėjo nepriklausomumui ir teismų instituciniam nepriklausomumui. Straipsnyje siekiama įvertinti ekonominės krizės įtaką teismų nepriklausomumui patikrinant hipotezę, kad ekonomikos recesijos sąlygomis mažinamos teismų nepriklausomumo ir žmogaus teisės į teisminę gynybą garantijos. Pagrindinė straipsnio išvada yra ta, kad ši hipotezė pasitvirtino iš dalies, t. y. ekonominė krizė, be jos laikotarpiui būdingų grėsmių teismų nepriklausomumui, atvėrė ir kai kurias galimybes optimizuoti teismų veiklą didinant asmens teisių teisminės gynybos veiksmingumą.
Highlights
Teismas yra vienintelė institucija valstybėje, vykdanti teisingumą, tačiau ši aksioma savaime negarantuoja teisingumo vykdymo kokybės, teismų veiklos efektyvumo
Taigi šiuolaikiniam teismo procesui būdingas nepaprastai padidėjęs teisėjo vaidmuo aiškinant teisę, skatinantis teisėją būti aktyvų ir kūrybišką pozityviosios teisės interpretatorių, o ne pasyvų ir bejausmį pozityviosios teisės cituotoją[3]
4. Ekonominė krizė paskatino ir teigiamas reformas teismų sistemoje, kurių galbūt nebūtų buvę imtasi esant kitokiai situacijai: buvo priimti procesinių ir kitų įstatymų pakeitimai, kuriais siekta paskatinti teismo proceso koncentruotumą ir veiksmingumą, taip pat įvykdyta kai kurių apylinkių teismų reorganizacija, kurios metu optimizuoti šių teismų darbo ištekliai, į teismų sistemos veiklą įtraukta daugiau visuomenės atstovų
Summary
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 114 straipsniuose įtvirtinant teismų nepriklausomumo principą nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo; valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Nutarimas[22], kuriame išskirti du neatsiejami teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo aspektai: teisėjo ir teismų, vykdančių teisingumą, nepriklausomumas – procesinis nepriklausomumas, kuris yra būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga, taip pat teismų, kaip teisminės valdžios institucijų sistemos, nepriklausomumas (kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių inter alia dėl to, kad ji vienintelė formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu; tik būdama savarankiška, nepriklausoma nuo kitų valdžių, teisminė valdžia gali įgyvendinti savo funkciją – vykdyti teisingumą). Kad Konstitucinio Teismo doktrinoje nėra pateikta išsamaus teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijų sąrašo, nustatomos tik esminės garantijos, aiškinami jų elementai[26]. Suprantama, kad dėl šio straipsnio apimties ir ribotų tyrimo tikslų nėra galimybės pristatyti visą Konstitucinio Teismo suformuluotą konstitucinę teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijų doktriną, tačiau svarbu pažymėti, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje visos minėtos garantijos aiškinamos kartu kaip vieną kitą lemiančios. Toliau šiame straipsnyje tiriama ekonominės krizės įtaka būtent šiems teismų nepriklausomumo principo elementams, ypač su šiais elementais susijusioms garantijoms, kurios yra labiausiai pažeidžiamos ekonominės krizės metu – teisėjo socialinio ir materialinio pobūdžio garantijoms, teismų aprūpinimo ir jų apsaugos nuo kitų valdžių spaudimo garantijoms
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
