Abstract
Alzheimerio liga paveikia visą šeimos sistemą. Artimiesiems tenka spręsti ligonio globos klausimus. Nesant specializuotų paslaugų, dažnai ryžtamasi globoti ligonį namuose. Kokybinis tyrimas, kuriuo siekta atskleisti šeimos narių patirtį globos procese, parodė, kad kartų solidarumo teorijos požiūriu apsisprendimą globoti dažniausiai lemia normatyvinis solidarumas ir nepasitikėjimas globos institucijomis. Artimieji susiduria su dideliais globos iššūkiais ir ne visada pajėgūs juos įveikti patys. Tačiau paslaugų, kurios atlieptų specifinius globėjų poreikius, stinga. Todėl Alzheimerio liga sergančius artimuosius globojantys šeimos nariai, nepaisant didelio socialinės pagalbos, informacijos ir psichologinės paramos poreikio, lieka ,,nematomi“ paslaugų sistemai. Šiuo požiūriu didelę reikšmę įgyja funkcinis šeimos narių solidarumas, suponuojantis paramos mainus sudėtingomis globos situacijomis.
Highlights
When the challenges of caring for a family member exceeded caregivers’ inner resources, family members did decide to seek external support
Aging population is affected by various diseases
The problem of diagnosis lies in the symptoms of Alzheimer's disease
Summary
Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. Kuriuo siekta atskleisti šeimos narių patirtį globos procese, parodė, kad kartų solidarumo teorijos požiūriu apsisprendimą globoti dažniausiai lemia normatyvinis solidarumas ir nepasitikėjimas globos institucijomis. Todėl Alzheimerio liga sergančius artimuosius globojantys šeimos nariai, nepaisant didelio socialinės pagalbos, informacijos ir psichologinės paramos poreikio, lieka ,,nematomi“ paslaugų sistemai. Kurie analizuotų socialinių darbuotojų patirtį dirbant su Alzheimerio liga sergančiais asmenimis ir jų galimybes prisidėti prie globojančių artimųjų psichosocialinės gerovės, stokojama: iš užsienio autorių galima paminėti Cabin 2008; Sanders, Swails 2009; Carling-Jenkins et al 2012), Lietuvoje vienas iš pirmųjų bandymų – Žydžiūnaitės ir kt. Todėl svarbu tirti šeimos narių patirtį, globojant sergančius šeimos narius, ir nustatyti sritis, kuriose socialiniai darbuotojai galėtų padėti globėjams, kad, nepaisant artimo ligos, šie ir toliau galėtų sėkmingai dalyvauti visuomenėje (apie būtinumą tirti ne tik sergančiųjų, bet ir jų artimųjų poreikius užsimena, pavyzdžiui, Hong Li et al 2012). Bengstono et al (2001) kartų solidarumo modeliu, todėl leidžia identifikuoti pokyčius, kuriuos patiria visa šeimos sistema, susirgus vienam jos nariui
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
