Šeimos gydytojų perdegimo sindromo įveikimo būdai. Sisteminė literatūros analizė

Abstract

Įvadas. Pasaulyje vis daugiau diskutuojama apie gydytojų perdegimo sindromą ir priemones, kaip jį įveikti. Šeimos gydytojai priskiriami vienai iš labiausiai perdegimo sindromą patiriančių specialybių. Šios sisteminės apžvalgos tikslas – aptarti tyrimų duomenis, atskleidžiančius, kokius būdus ir strategijas numato šeimos gydytojai, siekdami išvengti perdegimo sindromo darbo aplinkoje, o jam atsiradus, kaip jį bando įveikti. Tyrimo metodai. Sisteminė literatūros paieška atlikta Pubmed, EBSCO ir OVID duomenų bazėse, naudojantis Prisma rekomendacijomis. Sisteminės literatūros analizei pasirinkti specifiniai įtraukimo kriterijai: įtraukiami kokybiniai tyrimai, kurie tyrinėjo šeimos gydytojų taikomus būdus perdegimo sindromo problemai darbe įveikti. Duomenys analizuojami teminės analizės metodu. Rezultatai. Įtraukimo į tyrimą kriterijus atitiko šešios kokybinės studijos. Atlikus teminę analizę, išskirtos trys pagrindinės temos: 1) individualūs bei asmeninio gyvenimo veiksniai ir strategijos; 2) su darbo vieta ir profesija susiję veiksniai bei strategijos; 3) sisteminių pokyčių poreikis. Pirmoje temoje aptariama: asmeninės savybės ir požiūriai, santykiai, sveika gyvensena ir rekreacinės veiklos, įvairių (atsipalaidavimo) praktikų taikymas, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros išlaikymas. Antroje temoje aptariama: darbo veiklos organizavimas, įvairesnis darbo ir kitos veiklos pobūdis, darbo krūvio mažinimas, bendradarbių palaikymas ir pagalba, bei pertrauka kaip fiziologinių ir socialinių poreikių tenkinimas. Trečioje temoje išskirta valstybės pagalba ir specifinių mokymų būtinybė. Išvados. Šeimos gydytojų perdegimo problemai spręsti reikėtų atsižvelgti į sistemines, įstaigos darbo organizavimo bei individualias priemones. Būtų tikslinga atlikti daugiau tyrimų mūsų šalies specifiniame sveikatos priežiūros kontekste siekiant nustatyti, kokios intervencijos ir kokie pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje būtų iš tikrųjų efektyvūs bei kokiu lygmeniu intervencijos būtų aktualios ir realiai įgyvendinamos sprendžiant perdegimo sindromo problemą.