Abstract

Straipsnyje analizuojama E. Nagelio logikos koncepcija. Teigiama, kad XVII–XVIII a. gnoseologiniams tyrinėjimams būdinga logikos universalizacijos idėja. XIX a. antroje pusėje besiformuojant matematinei logikai, teiginių skaičiavimui, iškyla aktuali logikos prigimties ir teorinio statuso problema. Neopozityvizmas šią problemą sprendė I. Kanto sintetinių ir analitinių teiginių perskyros kontekste, visus logikos teiginius laikydami analitiniais. E. Nagelis savo logikos sampratą taip pat priešpriešino deskriptyviniam, ontologizuotam jos variantui siekdamas sukurti logiką be ontologijos, tačiau tokiam siekiui trukdė jo filosofijos natūralistinis pobūdis. Pradėjęs šią problemą spręsti neopozityvistiniu būdu, E. Nagelis papildo šį sprendimą instrumentalistiniais teiginiais ir galiausiai prieina išvadą, kad loginiai principai turi tam tikrą ryšį su tyrimo objektu. Logikos principai, funkcionuojantys kaip būtinos tiesos, yra performuluojami į objektinės kalbos teiginius. E. Nagelis loginių principų sistemos pasirinkimo pagrindu laiko tyrimo veiklos efektyvumą: žmogaus veikla gali būti sėkminga tik tiek, kiek adekvačiai jis sugauna realybės ryšius ir juose esančias objektų savybes.

Highlights

  • Būdingas didelės XX a. filosofų ir „filosofuojančiųjų" bruožas yra vadinamasis antiscientistinis nusiteikimas, kurio mėgstamas arkliukas - išdidus ir pozuotai tragiškas kaltinimas mokslo filosofijos atstovams dėl jų abejingumo žmogaus gyvenimo tra­ gizmui

  • Į kritiką jis taip atsakė: iš tiesų natūralizmas, kai palygini jį su kitomis moderniomis filosofinėmis mokyklomis, yra beveik „proziškai blaivus", iš tiesų jis nesiūlo jokios kosminės paguodos žmogui už jo nepelnytas kančias ir netgi neslepia, kad žiūri į žmogaus likimą kaip į „epizodą tarp dviejų užmiršimų"; tačiau nors žmogaus gėris praeinantis, jis vis tiek gėris, ir žmogaus protas, nors ne visagalis, yra,vienintelis neniekintinas instrumentas", siekiant gėrio žmogui 3 Kaip tik todėl scientistinė filosofija, kurios vaga nuo pat jaunystės pasuko E

  • R. Koeno, būtinai turi ontologinius koreliatus: „logika negali būti redukuota į psichologiją ar lingvistiką, o privalo turėti bendrą ontologinį atitikmenį (reference)" 6 Tačiau kaip Aristotelio kelias ėjo ne tik per Platono kritiką, bet ir per kovą su savuoju platonizmu, taip ir M

Read more

Summary

Introduction

Tačiau ši definicija gali būti priimta tik su sąlyga, kad kategorijų reikšmė bus atskleidžiama atsižvelgiant į jų lingvistinį vartojimą pagal apibrėžtą identifikuojamą objektą, ir tokios kategorijų analizės validumas visada bus empirinis klausimas" 1 Taigi jau pačioje kūrybinio kelio pradžioje E. Jo darbai parašyti vėliau tik mokslo filosofijos srityje ll. Į kritiką jis taip atsakė: iš tiesų natūralizmas, kai palygini jį su kitomis moderniomis filosofinėmis mokyklomis, yra beveik „proziškai blaivus", iš tiesų jis nesiūlo jokios kosminės paguodos žmogui už jo nepelnytas kančias ir netgi neslepia, kad žiūri į žmogaus likimą kaip į „epizodą tarp dviejų užmiršimų"; tačiau nors žmogaus gėris praeinantis, jis vis tiek gėris, ir žmogaus protas, nors ne visagalis, yra ,,vienintelis neniekintinas instrumentas", siekiant gėrio žmogui 3 Kaip tik todėl scientistinė filosofija, kurios vaga nuo pat jaunystės pasuko E.

Results
Conclusion
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call