Abstract
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: Lina.Gaizauskaite@kf.stud.vu.ltStraipsnyje nagrinėjama dvikalbių žodynų leidybos padėtis Lietuvoje 1990–2010 m. Šios temos mokslinių tyrimų, kuriuose būtų tirta minėto periodo dvikalbių žodynų leidyba, nėra. Remiantis anketinės apklausos būdu surinktais duomenimis bei mokslinės ir statistinės literatūros analize, atskleista dvikalbių žodynų raidos Lietuvoje ir šiuolaikinės jų paklausos situacija, taip pat bandoma prognozuoti popierinių dvikalbių žodynų ateitis skaitmeninėje leksikografijoje. Prieita prie išvados, jog populiarėjant skaitmeniniams dvikalbiams žodynams, tradicinės laikmenos žodynų naudojimas mąžta, todėl ateityje šalia ypač didelio skaičiaus naujojo formato dvikalbių žodynų popieriniai žodynai bus leidžiami kur kas mažesniais tiražais.
Highlights
Lietuvoje pradėtos kurti savarankiškos leksikografijos mokslo tradicijos: anksčiau dvikalbiai žodynai buvo rengiami ir leidžiami pagal Sovietų Sąjungoje nusistovėjusias nuostatas, užsienio kalbas traktuojant tik kaip mokslo darbams reikalingą priemonę, neigiant jų komunikacinę prasmę, o nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos leksikografai pradėjo atsižvelgti į kokybiškai vykdančių leksikografinę veiklą kitų šalių patirtį
Nacių okupacijos metais (1941−1945) Lietuvoje buvo jaučiamas itin didelis žodynų ir pasikalbėjimo knygučių trūkumas, todėl jie spausdinti gana dideliais tiražais [3]
Ir nors lyginant popierinio dvikalbio žodyno ir naujojo skaitmeninio formato naudojimo rezultatus įsitikinta, jog popieriniais žodynais naudojasi apie trečdalis respondentų, tačiau ateityje, sumažėjus tiek tradicinės laikmenos žodynų leidybai, tiek jų naudojimui, manytina, jog visgi nedidelė tokio formato žodynų paklausa išliks
Summary
Straipsnyje nagrinėjama dvikalbių žodynų leidybos padėtis Lietuvoje 1990–2010 m. Šiuolaikiniai dvikalbiai žodynai kaip leidybos produktas nėra išsamiau tyrinėti, todėl aktualu pažvelgti į tokių žodynų šiandienos leidybos situaciją Lietuvoje. Šio straipsnio tikslas – trumpai apžvelgus dvikalbių žodynų leidybos Lietuvoje raidą, ištirti šių žodynų 1990−2010 metų leidybos ypatumus, įvertinti šiandienės jų pasiūlos ir paklausos santykį. Lietuvoje pradėtos kurti savarankiškos leksikografijos mokslo tradicijos: anksčiau dvikalbiai žodynai buvo rengiami ir leidžiami pagal Sovietų Sąjungoje nusistovėjusias nuostatas, užsienio kalbas traktuojant tik kaip mokslo darbams reikalingą priemonę, neigiant jų komunikacinę prasmę, o nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos leksikografai pradėjo atsižvelgti į kokybiškai vykdančių leksikografinę veiklą kitų šalių patirtį. Leidybos problemos nagrinėtos tik keliuose pavieniuose darbuose: dvikalbių žodynų megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumus monografijoje ir keliuose straipsniuose aptarė leksikografė Danguolė Melnikienė [5; 6], kalbininkė Evalda Jakaitienė parengė istorinę visų žodynų (tarp jų ir dvikalbių) istorinės raidos apžvalgą [2], kelis leidinius teoriniais ir praktiniais leksikografijos klausimais. Svarbiu šiam tyrimui šaltiniu laikytini Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos suvestinio katalogo (LIBIS) duomenys [4], kuriais remiantis sudaryta 1990–2010 m. dvikalbių žodynų leidybos statistika
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
