Abstract
Straipsnyje atskleidžiama emocijų refleksijos būtinybė didėjančios įtampos sąlygomis ir pabrėžiama originali emocinės inteligencijos paskirtis padėti dėstytojui vystyti gebėjimus, plėtojančius refleksiją ir adaptaciją, bei kurti vidinį savo ir studentų efektyvumą. Aptarus emocinės inteligencijos ir emocinės kompetencijos santykį, daugiausia dėmesio sutelkiama į dėstytojo emocinę kompetenciją, jos struktūrą ir turinį, siekiant empiriškai tirti šios kompetencijos raiškos ypatumus dėstytojams bendraujant su studentais. Gautų tyrimo duomenų analizė ragina atkreipti dėmesį į konkrečius dėstytojo emocinės kompetencijos elementus, kurie, studentų nuomone, rodo žemiausią raišką: pasitikėjimą savimi, empatiją, paslaugos orientaciją, ugdymo gebėjimus ir įtaką studento asmenybei. Straipsnyje keliama mintis, kad pastarąsias kompetencijas būtų verta puoselėti per dėstytojo emocinės inteligencijos gebėjimų saviugdą.
Highlights
Gau tų tyrimo duomenų analizė ragina atkreipti dėmesį į konkrečius dėstytojo emocinės kompetencijos ele mentus, kurie, studentų nuomone, rodo žemiausią raišką: pasitikėjimą savimi, empatiją, paslaugos orien taciją, ugdymo gebėjimus ir įtaką studento asmenybei
In eonclusion we should stress aut that, first, the research challcnges lecturers' re-evaluation of their new roles as educators by expanding their vision on the task of education and by appreciating the significancc of self-devclopment of emotional intelligencc; second, the reccived results show that the development of emotio nal intelligence as an ability to recognize cmotions and their meaning and to use them in assisting reflection as well as an ability to develop personality eharacteris tic.s by solving emotional problems empathically is the basis for dcveloping cthically-true emotional compe tenccs
Summary
Straipsnyje atskleidžiama emocijų refleksijos būtinybė didėjančios įtampos sąlygomis ir pabrėžiama origi nali emocinės inteligencijos paskirtis padėti dėstytojui vystyti gebėjimus, plėtojančius refleksiją ir adapta ciją, bei kurti vidinį savo ir studentų efektyvumą. Aptarus emocinės inteligencijos ir emocinės kompeten cijos santykį, daugiausia dėmesio sutelkiama į dėstytojo emocinę kompetenciją, jos struktūrą ir turinį, siekiant empiriškai tirti šios kompetencijos raiškos ypatumus dėstytojams bendraujant su studentais. Gau tų tyrimo duomenų analizė ragina atkreipti dėmesį į konkrečius dėstytojo emocinės kompetencijos ele mentus, kurie, studentų nuomone, rodo žemiausią raišką: pasitikėjimą savimi, empatiją, paslaugos orien taciją, ugdymo gebėjimus ir įtaką studento asmenybei. Straipsnyje keliama mintis, kad pastarąsias kom petencijas būtų verta puoselėti per dėstytojo emocinės inteligencijos gebėjimų saviugdą
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
