Abstract
Straipsnyje apžvelgiamos diskurso sąvokos taikymo galimybės sociologiniuose-istoriniuose mokslinių disciplinų tyrimuose. Aptariamos pagrindinės sociologinės mokslinio žinojimo tyrinėjimo tradicijos, kurios diskurso sąvokai suteikia sociologinio reiškinio sampratą. Trumpai pristatoma sociologinė diskurso samprata, sutelkianti tyrinėtojo dėmesį ne tik į vidinius teksto struktūrinių komponentų ryšius, bet ir į akademinės disciplinos tekstų klasės susiformavimo socialinių sąlygų tyrimą. Glaustai aptariamos sociologinės diskurso sampratos implikuojamos tyrimo kryptys akademinio diskurso raidos analizės kontekste.
Highlights
Mokslinio žinojimo sociologijoje akademi nė disciplina, kaip tyrimo objektas, praran da išskirtinį statusą
Nuo 1952 metų į akademinę vartoseną įdiegiamas dar vienas reikšmingas terminas - „diskurso analizė", kur iš esmės domimasi tik lingvistiniais dis kurso ryšiais ir struktūromis
Istoriniuose-sociologiniuose akademinių disciplinų tyrinėjimuose derėtų atsisakyti se miotinės ar lingvistinės diskurso sąvokos var tosenos, o pačią sąvoką labiau pagrįsti so ciologine ir socialinės teorijos metodologi ja
Summary
Mokslinio žinojimo sociologijoje akademi nė disciplina, kaip tyrimo objektas, praran da išskirtinį statusą. Tradiciniame idėjų is torijos kontekste stengiamasi parodyti ap rašomos žinojimo srities savitumą, suteikti išskirtinį ontologinį statusą ir pristatyti ją beveik kaip sakralinę simbolinių reikšmių sistemą, o analitinė mokslo sociologijos tra dicija discipliną veikiau demitologizuoja. Net gi sociologija, kaip reikšminga kultūrinės referencijos sistema, analitinėje perspekty voje praranda sakralumą ir tampa tik atski ra specializuoto žinojimo sritimi.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
