Abstract

Šakiai and Jurbarkas sub-dialects belong to the northern part Western Highlanders of Kaunas region. There is described location of this area in the Lithuanian dialect classification, specific features, dialectal speech self–evaluation and vitality in the beginning of the twenty-first century. According research results Šakiai and Jurbarkas sub-dialects constitute an integral area. there are many common features, this area is transitional to Lowlanders dialect. Dialectal speech self–evaluation is different between two dialects. The Šakiai dialect speakers fully aware of its dialectal dependence, they are able to define its own dialect. However, dialect users note little dialectal features in their own speech, dialectal identity more based on geographical Location and administrative division. The Jurbarkas dialect speakers more fail to identify themselves can not to define its own dialect. The dialect names mostly are made by places of residence names. However, users of this dialect more note dialectal features. Dialectal speech prestige and vitality is high in both sub-dialects. The code switching is uncharacteristic to this area. The least noticeable features are stable, the most noticeable features most disappearing. There are not observed distinct features of the new dialect. High vitality of the dialectal speech is based on small difference from the standard language, not on dialectal prestige or linguistic provisions of dialect speakers.

Highlights

  • Tiriant XXI a. pradžios Šaki ir Jùrbarko arealų tarminės savimonės modelius, dėmesys kreiptas į šiuos aspektus: tapatinimąsi / diferencijavimąsi su arealo regioniniu vienetu – dialektu, tarme; tapatinimąsi / diferencijavimąsi su arealo vietiniu tarminiu vienetu – geolektu[13], šnekta[14]; vartojamus vietinės šnektos pavadinimus – vardus ir nominacijas; tarminių ypatybių savistabą kalboje ir jų sąmoningą / nesąmoningą vartojimą /

  • Apibendrinant galima teigti, kad dauguma pateikėjų gana menkai suvokia savo šnektos tarmines ypatybes, mažai jų pastebi ir dažniausiai jas vartoja nesąmoningai

  • ŠŠT 2006, Šakių šnektos tekstai, Bacevičiūtė Rima (sud.), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas

Read more

Summary

Rima Bakšienė Lietuvių kalbos institutas

Šios tyrėjos darbuose apibendrintos perceptyviosios dialektologijos[1] teorinės nuostatos, išskirti perceptyvinio tyrimo metodai, apibrėžtos sąvokos, remiantis rytų aukštaičių anykštėnų tarminiais tekstais atskleisti objektyvieji (mokslininkų aprašytieji) ir subjektyvieji (eilinių vartotojų suvokiami) tarminio kalbėjimo požymiai. 1. Tyrimo tikslas, uždaviniai, medžiaga, metodika Aptartojo pobūdžio vakarų aukštaičių kauniškių (VAK) tarmės tyrimų iki šiol labai negausu VAK lietuvių tarmių sistemoje turi išskirtinę vertę – dialektologų darbuose visuotinai pabrėžiama, kad tai artimiausia bendrinei kalbai tarmė. Straipsnio tikslas – palyginti dviejų šiaurinių VAK šnektų (Šaki ir Jùrbarko) tarminės savivertės modelius ir įvertinti XXI a. Pradžios tarminės savivertės modelius, palyginti juos tarpusavyje; c) nustatyti šnektų XXI a. Pradžios stabiliąsias ir mobiliąsias ypatybes; d) įvertinti tarminio kalbėjimo gyvybingumo ir tarminės savivertės sąsają, pabandyti nustatyti tiriamųjų šnektų kaitos / stabilumo priežastis. Tačiau gyvenimas priešinguose Nẽmuno krantuose, nevienoda administracinė bei regioninė priklausomybė[6] formavo ir atskirties jausmą, norą pabrėžti savo apylinkių išskirtinumą, kartais netgi pasišaipyti iš kaimynų gyvenimo būdo ar kalbos

Tiriamųjų šnektų plotas ir pagrindinės ypatybės
Zanavykai Suvalkiečiai
Suvalkiečiai Zanavykai
Kudirkos Naumiestis
Barzdai suvalkiečiai
Stakiai jurbarkiškiai
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call