Abstract
After the restoration of independence of Lithuania the legal basis and administrative structures of heritage preservation were changed many times, though the maintenance, use and state of heritage were not improved, and its decay did not decrease. Undemocratic and inhumane legal basis and management of heritage preservation based on restrictions, prohibitions and penalties without any compensatory incentives for imposed restrictions and economic disadvantages increasingly raises discontent not only from society but also from heritage owners and users. The owners and users of land where heritage objects are situated realize that their property can be used more efficiently and profitably and that social and economic restrictions imposed by heritage protection regulations contravene their rights. Instead of investing into preservation of heritage objects, owners usually attempt to get rid of them. Conflicts between heritage preservation institutions, owners of heritage objects and society are especially inherent in historic city centers where commercial interests are expanding and master plans and development projects propose intensive modernization and development of high rise buildings. Countries with long-lasting democracy traditions are looking for solutions how, without contradicting heritage preservation ethics and social justice, to encourage owners and users of heritage objects to protect and use rationally the legacy inherited from the past simultaneously retaining and stimulating vitality of historic centers and improving quality of life of their inhabitants. The problem is multipartite and ambivalent. Only changes and improvements in heritage preservation systems enacted in latter years in the countries of stable democracy, emphasizing the problem of development and protection ethics, the questions of respect of heritage values and implementation of social justice in juridical and practical heritage preservation activities are discussed in the paper.
Highlights
Dr Habil, Prof, Dept of Architecture and Land Management, Kaunas University of Technology (KTU), director of Land
Paveldosaugą būtina vertinti apsaugos ir plėtros sąsajų kontekste vienodai gerbiant tiek sena, tiek nauja;
Geriau susipažinus su JAV paveldosaugos universitetinėmis studijomis ir mokslo darbais – The Brain‘s Environment System ir Environment/Behavior/Neuroscience (E/B/N) paradigma [23] bei Vidaus reikalų ministerijos Paveldosaugos ir archeologijos departamento praktine veikla, tenka pripažinti didelę JAV pažangą moderniosios paveldosaugos nuostatų įgyvendinimo kryptimi, skatinant paveldosaugos veiklą pertvarkyti pereinant nuo nuostatos „saugoti draudžiant“ prie nuostatos „saugoti naudojant“ ir teikti prioritetą demokratinių nuostatų įgyvendinimui
Summary
Industrijos bumas pasaulį privertė suvokti vis didėjančią antropogeninę grėsmę aplinkai, todėl teisinėmis normomis pradėta reguliuoti žmogaus veikla joje. Pasitikus XXI amžių, senos demokratijos šalyse nebekeliamas klausimas, ar atgaivinant istorinius miestų centrus galimos inovacijos ir modernizacija ir ar juose gali būti statomi aukštybiniai pastatai, tačiau ieškoma atsakymo į klausimą: kokiuose miestuose tai galima daryti, kur aukštybinių pastatų vieta istoriniuose centruose, kaip istorinių miestų praeitį paversti ateities miestų dalimi ir suderinti miestų centrų modernizaciją su šimtmečių senumo urbanistikos ir architektūros paveldu juose, kaip funkciškai bei vizualiai susieti nuolat kintančias senąsias ir sparčiai augančias naująsias miestų dalis. Kaip suderinti miestų modernizaciją su saugomo ir saugotino architektūros ir urbanistikos paveldo teritorijomis, kaip tvarkyti nuolat kintančias senąsias ir naująsias miestų dalis, kokias urbanistinės plėtros ir paveldosaugos iniciatyvas laikyti prioritetinėmis sparčiai kintančiuose Lietuvos istoriniuose miestovaizdžiuose ir kokia pasaulio teorine bei praktine paveldosaugos patirtimi pravartu pasinaudoti?. Kad ir kokie būtų šios šalies kontrastai, ji pirmoji pasaulio paveldosaugos istorijoje legitimiškai peržengė elementinės apsaugos slenkstį ir, genama didžiulio teritorijų pertvarkymo bumo, atnešė pasauliui teritorinės apsaugos bei moderniosios paveldosaugos demokratines idėjas, padėdama pirmuosius nacionalinių parkų kūrimo, miestovaizdžių apsaugos ir kraštovaizdžio architektūros pagrindus
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
