Abstract
Straipsnyje yra siekiama atskleisti kokybiškai naujus darbo santykių teisinio reguliavimo bruožus, kurie jau netolimoje ateityje turės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai Lietuvoje ir šalies darbo rinkos konkurencingumui. Todėl straipsnyje tiriamos ir analizuojamos Lietuvos darbo teisės rekodifikavimo priežastys ir paties naujojo Darbo kodekso kūrimo procesas. Pasitelkiant lyginamąjį, sisteminį ir kitus metodus, tiriamos Lietuvos naujojo Darbo kodekso nuostatos pagal bendrąsias kodekso, kaip teisės akto, charakteristikas ir pagal tai, kokius tikslus sau kėlė rekodifikavimo sumanytojai ir kaip jie buvo įgyvendinti įstatymo tekste.
Highlights
The article aims to reveal qualitatively the new features of legal regulation of labour relations, which in the near future will affect the legal status of employees in Lithuania and the competitiveness of the country‘s labour market
Systematic and other methods the provisions of the new Labour Code of Lithuania are examined in accordance with the general characteristics of the code as a legal act and according to what goals the recoding initiators themselves have raised and how it was implemented in the text of the law
Darbo kodekso 4 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyta, kad civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik esant spragai ir tik tada, kai tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei
Summary
Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, visų pagrindinių teisės šakų normos buvo kodifikuotos iš naujo – apie 2000 metus prasidėjo per nepriklausomybės dešimtmetį parengtų naujųjų kodeksų priėmimo banga. Buvo vertinamas kaip privalomas ir būtinas perėjimo prie vakarietiško darbo santykių reguliavimo modelio etapas, kurio simbolinė reikšmė buvo didesnė negu tam tikrų teisės normų ar institutų naujovės ar po 1991 m. Pagrindinių įstatymų – naujo Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo (vietoje – Užimtumo rėmimo įstatymo), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir tam tikras socialinio draudimo rūšis reglamentuojančių įstatymų pakeitimams (kartu su įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais visą socialinio modelio paketą sudarė bene keturiasdešimt įstatymų pakeitimų) buvo pritarta Vyriausybėje 2015 m. Kad, suteikiant socialiniams partneriams iniciatyvą ir atsakomybę trišalio dialogo formatu nuspręsti, kaip turėtų būti reglamentuoti darbdavių ir darbuotojų santykiai, mažėtų valstybės imperatyvus reguliuojamasis vaid muo, būtų skatinamos derybos, kurios peraugtų į kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio ir darbo santykių sureguliavimo tiek šalies, tiek ir tam tikrų sektorių ar regionų mastu. Dauguma bendrosios dalies nuostatų yra skirta individualiam darbuotojo ir darbdavio santykiui reguliuoti, tad atrodo dėsninga iš karto po jų toliau Kodekse dėstyti individualios darbo sutarties sudarymo, nutraukimo ir kitų institutų normas
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
