Abstract
[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
 The object of this research is cultural trauma. The signs of the cultural trauma are sought in the novel „Dievų miškas“ ("Forest of The Gods", 1957) by Balys Sruoga (1896–1947). The repressions of Nazis and cultural trauma that they caused is a new subject that did not get enough attention in the field of literature. Importance of this research is based on the idea that it is impossible to overcome the cultural trauma without consideration and discussion. The article defines the relation between text and context on the basis of the ideas of new historicism. The analysis is intended to reveal what traumatic events are represented in the novel and how the identity of the person reveals in the one, and how traumatic experience changes story style and structure.
 Analysis of the novel reveals that the characters face difficult living conditions, physical and psychological violence, and the constant fear of death; these things cause change of values. The irony was noticed in the novel. An ironic story becomes a language of traumatic experience that helps to avoid a sensitive story, disassociate from personal experience, and tell the tragedy of a nation. One must emphasize that in the story of traumatic experience flashbacks get very important. Finally, analysis reveals that in the novel by B. Sruoga the most important sign of identity is culture
Highlights
Taip traumos analizė grožinėje kūryboje pasitarnauja ne tik kultūrai ar padeda įžvelgti naujų prasmių literatūroje, bet ir papildo istoriją
Her scientific research includes a range of modern literary theory, criticism, poetics, aesthetics and interpretation, the First Lithuanian Republic’s press and advertising, general pedagogy and didactics of the Lithuanian language and literature, and the art of speaking as well
Summary
Naujieji istoristai siekia surasti ryšį tarp grožinių ir negrožinių tekstų, šių tekstų sąlyčio tašku laikoma tikrovė, kuri jiems svarbi kaip erdvė, iš kurios į tekstą perkeliama kultūra, patirtis, gyvenimas. Tyrėjams itin svarbu apsvarstyti tikrovę, kurią išgyveno grožinio teksto autorius, o dar svarbiau – pastebėti, kaip ji perkeliama į grožinį tekstą: Mes taip pat norėjome pasinaudoti trumpais pasakojimas, kad glaustai atskleistume, kaip išgyventos patirties elementai patenka į literatūrą, kaip yra užrašomos kasdienybės tvarkos ir kūnai. Taigi naujųjų istoristų analizė nėra tikrovės rekonstravimo priemonė, tačiau ji leidžia pajusti tai, kas yra už teksto – patirties, kultūros, gyvenimo nuotrupas. Taigi pati literatūra įgauna galią aiškinti istoriją ir kultūrą, užsimezga abipusis ryšys, skatinantis aiškintis ne tik tai, kaip literatūrą veikia kontekstas, bet ir atvirkštinį veiksmą: „Literatūra yra ir veikiama socialinio konteksto, bet ir jį savitai veikianti.“ (Speičytė 2006: 266). Taip kontekstas literatūros analizėje įgauna daugiau galios, o pasitelkus jį, ne tik atskleidžiamos literatūroje slypinčios reikšmės, bet ir aiškinama kultūra bei istorija
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
