Abstract

This article discusses aspects of cultural criminology that are a continuation of the critical tradition on one hand and aspects that constitute qualitatively new insights on the other. Cultural criminology emerged in the 1990s as a branch of criminology building on the heritage of critical criminology and adapting it to changing social and political conditions. In attempting to respond to the analytical and ideological crisis in critical criminology, cultural criminologists have adapted new concepts (such as transgression and edgework), found new methods for researching liquid and complex phenomena, and engaged in activism to counter processes of othering in the public sphere. Cultural criminology focuses on several major problems: the tensions of late modernity in interactions between individuals and groups negotiating norms by and in upholding or breaking them; the presentation and reification of crime in the media; the spatial analysis of power relations. The article argues that the main focus of the field is understanding (Verstehen), based on the principle of sensitive criminological understanding, and enabling a discussion of multiple normativity and a praxis–oriented application of knowledge.

Highlights

  • This article discusses aspects of cultural criminology that are a continuation of the critical tradition on one hand and aspects

  • qualitatively new insights on the other. Cultural criminology emerged in the 1990s as a branch

  • Cultural criminology focuses on several major problems

Read more

Summary

Kultūrinė kritinės kriminologijos transformacija

Kriminologija problema: kurie kultūrinės kriminologijos dėmenys tęsia kritinės kriminologijos tradiciją, o kurie pateikia kokybiškai naujas nusikaltimo ir kontrolės nagrinėjimo įžvalgas?. JAV bei Didžiojoje Britanijoje prasidėjo ilgalaikė kritinės kriminologijos krizė, jos marginalizavimas ir įtakos mažėjimas. Kriminologija socialinių institucijų, tarp jų ir tos, kurios tiesiogiai užkabino kriminologų intereso lauką, – socialinės kontrolės bei baudžiamojo teisingumo sistemą. Norėdama toliau kurti atsvarą instrumentinei pozityvistinei kriminologijai, kritinė kriminologija privalo (van Swaaningen 1999; 22–24): 1) išlaikyti ir puoselėti probleminį požiūrį į prievartos taikymą šiuolaikinės demokratijos sąlygomis; 2) iš esmės peržiūrėti pagrindines sąvokas – deviacijos, nusikaltimo ir socialinės kontrolės; 3) ne tik teikti kritiką, bet ir siūlyti alternatyvas, pagrįstas „neutilitariniais, vertybiškai orientuotais argumentais“. Dalį kritinės kriminologijos nuostatų kultūrinė kriminologija performuluoja savaip, prisitaikydama prie vėlyvosios modernybės ir atsakydama į analitinę bei ideologinę kritinės kriminologijos krizę. Tai kultūros sąvokos konceptualizavimas ir užimama niša tarp kitų kritinį požiūrį puoselėjančių tradicijų

Kultūrinės kriminologijos žodynas
Kultūros apibrėžimo problema kultūrinėje kriminologijoje
Kultūrinės kriminologijos teorinės ir metodologinės nuostatos
Kultūrinės kriminologijos probleminiai laukai
Kultūrinės kriminologijos politika ir praxis
Cultural Transformations of Critical Criminology
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call