Competition-Related Social Psychological Skills of Young Basketball Players Participating In Lithuanian Students Basketball League

Abstract

Apžvelgus mokslinę literatūrą tenka konstatuoti, jog socialinių įgūdžių sportinėje veikloje problemai nagrinėti atliekama pakankamai tyrimų, tačiau nepavyko rasti darbų, kuriuose būtų nagrinėjama, kaip konkrečių sporto šakų atstovai, pavyzdžiui, jaunieji krepšininkai, vertina susistemintus varžybinius psichologinius įgūdžius, tuo labiau, kad krepšinis mūsų šalyje yra viena populiariausių sporto šakų ne tik tarp vaikinų, bet ir tarp merginų. Straipsnyje formuluojamas probleminis klausimas: kokie yra jaunučių ir jaunių krepšininkų varžybiniai psichologiniai socialiniai įgūdžiai? Taip pat tikrinama mokslinė prielaida, kad Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje žaidžiantys krepšininkai jauniai savo varžybinius psichologinius socialinius įgūdžius vertina geriau nei krepšininkai jaunučiai. Varžybiniai socialiniai psichologiniai įgūdžiai buvo tiriami modifikuotu klausimynu (Tokunaga, Hashimoto, 1988). Analizuoti šie penki įgūdžiai: sugebėjimas didinti varžybinę motyvaciją, sugebėjimas stabilizuoti emocinę būseną, pasitikėjimas savimi, sugebėjimas numatyti, sugebėjimas bendradarbiauti. Tiriamiesiems pateiktame klausimyne buvo 35 teiginiai, kiekvienam iš penkių įgūdžių skirta po septynis teiginius, kuriuos reikėjo įvertinti penkių balų skale. Tyrimas vyko 2013–2014 m. spalio–lapkričio mėn. skirtingose Kauno miesto krepšinio mokyklose, likus valandai iki Lietuvos moksleivių krepšinio lygos rungtynių. Tyrime dalyvavo krepšininkai (jaunučiai ir jauniai). Tyrimo imtį sudarė 239 jaunučiai krepšininkai (113 vaikinų ir 126 merginos) ir 216 jauniai krepšininkai (103 vaikinai ir 113 merginų). Skirtumo tarp abiejų grupių statistiniam reikšmingumui įvertinti taikytas Mano-Vitnio (Mann-Whitney) U neparametrinis testas. Iškelta tyrimo hipotezė pasitvirtino iš dalies. Išanalizavus Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje žaidžiančių jaunųjų krepšininkų varžybinius psichologinius socialinius įgūdžius atskleista, kad krepšininkai jauniai statistiškai palankiau (p < 0,05) vertino tik savo sugebėjimą didinti varžybinę motyvaciją ir sugebėjimą stabilizuoti emocinę būseną, o tarp abiejų grupių (jaunučių ir jaunių) krepšininkų sugebėjimo bendrauti, sugebėjimo numatyti ir pasitikėjimo savimi rezultatų patikimai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p > 0,05).