Abstract

Determination of suitability of satellite-derived elevation data sets in terrain characterisation in a tropical region was carried out on the Sungai Patah subwatershed in the interior of Sarawak, East Malaysia. The goal was to facilitate rapid assessment of topographic variables and spatial parameters related to the morphometric aspects of the region. The freely available SRTM (90 m) and ASTER (30 m) elevation data sets were compared and used to generate spatial and aspatial parameters. The cross-validation of SRTM and ASTER elevation surfaces with toposheet-derived elevation for 200 random points shows root mean squared errors (RMSE) of ± 35.08 m and ± 44 m, respectively. The spatial and aspatial parameters derived show certain major and minor variations in the outputs, which can be attributed to the differences in spatial and spectral resolutions of the data acquisition systems. The results and the findings of the present study suggest that both SRTM and ASTER elevation data sets can be used for terrain characterisation in regions similar to the study area, by replacing the traditional toposheet-derived elevation surfaces. However, minor errors are present when either set is used independently. This can be avoided by the concurrent use of SRTM and ASTER elevation data sets, which will reduce data errors and artefacts in both data sets and improve the accuracy of terrain variables and watershed parameters derived from them. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.erem.71.3.12566

Highlights

  • This article focuses on formation of environmental policy in different periods in Lithuania

  • Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje taip pat yra numatyti aplinkos politikos įgyvendinimo mechanizmai, taip pat žemesnio lygmens strateginių ir programinių dokumentų atnaujinimas

  • 1. Lietuvoje aplinkos apsaugos politikos samprata dar nėra galutinai susiformavusi dėl to, kad jos raida apima pakankamai trumpą laikotarpį bei yra jaučiamas šios srities specialistų stygius

Read more

Summary

Pranas Mierauskas

Darbe yra aptariamos Pirmosios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos politikos užuomazgos, diskutuojami įvairūs požiūriai ar tai buvo politikos pradžia, ar tik klasikinė aplinkosauga. Remiantis aplinkosaugos specialistų nuomone yra aptariami pirmieji atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metai, kai teisiškai buvo nustatyti svarbiausi aplinkos apsaugos valdymo politikos principai. Straipsnyje yra trumpai aptariamos aplinkosaugos ištakos Pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos, taip pat ir sovietiniu laikotarpiais. Vienas iš svarbiausiu yra tai, kad aplinkos apsaugos politika turi trumpą istoriją, kad jos sampratą bando išaiškinti įvairių aplinkosaugos sričių specialistai, kurie nuosekliai aplinkos apsaugos politikos problemomis nesidomi ir šioje srityje neatlieka tyrimų bei nesigilina į viešosios politikos principus ir nuostatas. Kadangi Lietuvoje aplinkosaugos politika pradėjo formuotis palyginti neseniai nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios (1990 m.), jai nėra būdingi aiškūs bruožai ir nuostatos, skirtingai negu ekonomiškai išsivysčiusiose vakarų šalyse.

Aplinkos apsaugos politikos sampratos charakterizavimas
Aplinkos apsaugos politikos ištakos Lietuvoje
Šiuolaikinės aplinkos apsaugos politikos raida
Lietuvos aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo analizė

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.