Abstract
Changing Assessment of the Educational Institution Manager’s Competencies in Lithuania
Highlights
Įvadas Dėmesys viešojo sektoriaus vadovų kompetencijoms matomas visuose pagrindiniuose strateginiuose Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos pastarųjų metų dokumentuose
3 lentelė Europos valstybės, kuriose privalomi mokymai kandidatams į švietimo įstaigos vadovo pareigybę
Visų tipų mokyklų Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių vadovų kvalifikacinių reikalavimų aprašas (2005); švietimo įstaigų vadoMokyklos vadovo kompetencijų aprašas (2007) vams aprašas (2011)
Summary
Švietimo įstaigos vadovo pareigybei keliami reikalavimai ir tolesnės mokyklų vadovų karjeros galimybės Europos kontekste parodo galimą vadovų kompetencijų vertinimo sistemos tobulinimo Lietuvoje kryptingumą. Švietimo įstaigų vadovų kompetencijų vertinimo aktualizavimas ir jo teorinės prielaidos Sutikdami su pastarųjų metų mokslininkų darbuose išsakytomis mintimis, kad kompetencija yra įgytos žinios, mokėjimai, įgūdžiai, vertybinių nuostatų visuma ir gebėjimas tai panaudoti atliekant tam tikrą veiklą (Bissessar, 2010; Savanevičienė ir kt., 2009), pritariame, kad švietimo įstaigų vadovų (kaip ir kitų viešajame valdyme dirbančių asmenų) kompetencijos turi būti periodiškai vertinamos (Walker, Kwan, 2011), nes švietimas dėl savo veiklos specifikos visada priskiriamas prie pagrindinių demokratinės valstybės vystymo sričių. Lietuvos mokslas pastaraisiais dešimtmečiais intensyviai analizavo kitų valstybių patirtis vertinant pedagogų ir švietimo įstaigų vadovų kompetencijas (Cibulskas, 2012), aktyviai įsitraukė rengiant kompetencijų vertinimo instrumentus. 2 lentelė Reikalavimai pretendentams į švietimo įstaigos vadovo pareigas Europos šalyse
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have