Abstract
The research is mainly focused on blocking acces to websites as one of the main measure of copyright protection in the online space. The concept and content of this copyright measure have been disclosed. The effectiveness and efficiency of website blocking has been thoroughly analyzed. From the practical aspect, the mechanism of blocking acces to a website has been disclosed. Italian and French ways of copyright protection on the internet were compared with the Lithuanian model. The legal relationship between the court and the public administration entity as the role of these entities were also examined. The rullings of the Lithuanian Supreme Court and the case law of the European Court Of Justice have been systematically reviewed. The problem of implementing such a measue in the context of human rights was analyzed. The transfer of such a regulatory mechanism to other legal spheres and its implementation therein was discussed.
Highlights
M. balandžio mėn. įsigaliojus naujai minėto įstatymo redakcijai, buvo praplėstas subjektų ratas, galintis taikyti įpareigojimus interneto prieigos paslaugų teikėjams, o taip pat numatyta ne tik teisminė, bet iš esmės ir neteisminė prieigos prie interneto panaikinimo procedūra
Prieš keliant probleminius klausimus dėl interneto svetainių blokavimo reguliavimo mechanizmo kaip vieno iš autorių teisių gynybos būdų, reikėtų išanalizuoti tokio gynybos būdo įtvirtinimą Lietuvos teisės sistemoje ir įsigilinti į nagrinėjamą reguliavimo mechanizmą bei palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalių šioje srityje taikomais teisių gynimo būdais dėl autorių teisių pažeidimų
The transfer of such a regulatory mechanism to other legal spheres and its implementation therein was discussed
Summary
Prieš keliant probleminius klausimus dėl interneto svetainių blokavimo reguliavimo mechanizmo kaip vieno iš autorių teisių gynybos būdų, reikėtų išanalizuoti tokio gynybos būdo įtvirtinimą Lietuvos teisės sistemoje ir įsigilinti į nagrinėjamą reguliavimo mechanizmą bei palyginti su kitomis Europos Sąjungos (toliau ES) šalių šioje srityje taikomais teisių gynimo būdais dėl autorių teisių pažeidimų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/ EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, konkrečiau 8 straipsnio 3 dalyje yra numatytas valstybės narės teismo įpareigojimas taikyti draudimus tarpininkams, kurių paslaugomis tretieji asmenys naudojasi autorių teisėms pažeisti.[8] Šia direktyva tarpininkas, t.y., internetinės paslaugos teikėjas yra įtraukiamas kaip trečia šalis, kuri skaitmeninėje erdvėje sprendžia autorių ir vartotojų interesų konfliktus, esant autorių teisės pažeidimams. Didesnę galią įgija kolektyvinio administravimo organizacijos, kurioms šia direktyva suteikta teisė kreiptis į teismą prašant taikyti draudimus tarpininkams, kurių paslaugomis tretieji asmenys naudojasi autorių teisėms ar gretutinėms teisėms pažeisti.[10] Taip pat numatoma teisė taikyti pakartotinį draudimą, tačiau ši teisė negali pažeisti direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies, kuri jau buvo paminėta aukščiau.[11] Kaip matome iš ES direktyvų nuostatų, nors ir yra siekiama derinti teisių apsaugos lygį valstybėse narėse ir suderinti teisės sistemas, tačiau vis tiek yra paliekama teisė valstybei narei pasirinkti kokius draudimus taikyti tarpininkams. Kaip autorių teisių gynybos būdas Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas nuo 2003 metų. Plačiau apie LRTK ir teismo tarpusavio santykį bus nagrinėjama toliau
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
