Abstract
Straipsnyje apžvelgiama mokslinio mąstymo stiliaus raida. Teigiama, kad mokslo pagrindai formuojasi veikiant mąstymo stiliui, taigi, jų peržiūrėjimas reiškia ir perėjimą prie naujo stiliaus. Šis procesas visada pralenkia revoliucinius pakitimus atskiruose moksluose, nes tol, kol naujasis stilius neįsitvirtina, mokslas patenka į krizinę būklę. Autorės nuomone, naujojo mokslinio mąstymo stiliaus formavimasis prasidėjo XX a. septintajame dešimtmetyje, o jį lėmė revoliucinė biologijos mokslų raida. Aptariami biologijos revoliuciniai atradimai (ląstelės reguliatorika, funkcinių sistemų teorija, sistemų genezės teorija, reflekso rato koncepcija ir kt.). Autorė teigia, kad būtent biologijos raida gamtos mokslams galutinai padėjo pereiti į sąmoningą dialektišką mąstymą. Tikslinės determinacijos principo biologijoje įvedimą apibendrina tiek kasdieninio, tiek teorinio mąstymo bene sunkiausiai įsisavinami ir dėl to patys drąsiausi gamtotyros istorijoje bandymai susieti priešybes. Biologijoje nugalimas skirtingų tyrimo principų dualizmas arba priešpriešinimas. Kita vertus, išryškėja kitos tokio paties pobūdžio problemos (sintezės problema, sistemiškumo ir evoliucijos principų vienybė ir kt.).
Highlights
Viena iš pagrindinių šiuolaikinio pažinimo etapo ypatybių - suvo kimas, kad pažinimas yra sisteminio pobūdžio.
Novikas skiria penkis pagrindinius metodologinius šiuolaikinio mokslo bruožus: diskretiškumą, sistemos ir tikimybės kate gorijų taikymo sferos išplėtimą, mokslų objektų aprašymo formalizavi mą, taip pat skirtingų, iš pirmo žvilgsnio viena kitai gana tolimų moks linio pažinimo sričių integravimą 3 Nei čia, nei toliau tekste nesuradę pagrįsto paaiškinimo, kodėl būtent „visi šie metodologiniai bruožai bū dingi šiuolaikiniam mokslinio pažinimo arba mąstymo stiliui" 4, turime teisę suabejoti ne tik sąrašo išsamumu, bet ir atskirų bruožų išskyrimo teisingumu apskritai.
Jam pirmiausia priklau so pradinė aksiomatika arba bendra ir vieninga tam tikros mokslo epo chos mąstymo norma, taip pat bendra gamtamokslinio tyrimo kryptis, kuri pastaruoju metu dažnai vadinama pasaulio matymu.
Summary
Viena iš pagrindinių šiuolaikinio pažinimo etapo ypatybių - suvo kimas, kad pažinimas yra sisteminio pobūdžio. Novikas skiria penkis pagrindinius metodologinius šiuolaikinio mokslo bruožus: diskretiškumą, sistemos ir tikimybės kate gorijų taikymo sferos išplėtimą, mokslų objektų aprašymo formalizavi mą, taip pat skirtingų, iš pirmo žvilgsnio viena kitai gana tolimų moks linio pažinimo sričių integravimą 3 Nei čia, nei toliau tekste nesuradę pagrįsto paaiškinimo, kodėl būtent „visi šie metodologiniai bruožai bū dingi šiuolaikiniam mokslinio pažinimo arba mąstymo stiliui" 4, turime teisę suabejoti ne tik sąrašo išsamumu, bet ir atskirų bruožų išskyrimo teisingumu apskritai. Jam pirmiausia priklau so pradinė aksiomatika arba bendra ir vieninga tam tikros mokslo epo chos mąstymo norma, taip pat bendra gamtamokslinio tyrimo kryptis, kuri pastaruoju metu dažnai vadinama pasaulio matymu.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
