Abstract
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Paskutiniais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių didėja bevaikių moterų skaičius. Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Europos šalių, bevaikių moterų skaičius išlieka žemas. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti moterų baigtinės bevaikystės tendencijas, atskleisti moterų, gimusių 1920–1969 m., socialines ir demografines charakteristikas bei bevaikystės teritorinės diferenciacijos ypatumus. Analizei yra naudojami Europos socialinio tyrimo (2008) ir Lietuvos gyventojų surašymo (2011) duomenys. Analizės rezultatai parodė, kad nors ES šalių kontekste bevaikių moterų skaičius Lietuvoje vertinamas kaip nedidelis, tačiau paskutinių dešimtmečių duomenys rodo gana spartų bevaikių moterų dalies didėjimą. Kultūrinių nuostatų analizė atskleidė, kad Lietuvoje vyrauja gana prieštaringos nuostatos dėl bevaikystės. Socialinių ir demografinių charakteristikų analizė atskleidė, kad ryškiausi skirtumai tarp gimdžiusių ir niekada vaikų nesusilaukusių moterų yra pagal santuokinį statusą ir išsilavinimą. Erdvinė baigtinės bevaikystės analizė parodė, kad šis demografinis procesas Lietuvoje pasižymi gana didelė teritorine diferenciacija, kuri suintensyvėjo nuo 1940–1949-ųjų kartos.
Highlights
ISSN 1648-2425 eISSN 2345-0266 Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika priežastimis įvardija šeimos transformacijos priežastis – kontracepcija, moterų išsilavinimas, lyčių nelygybė privačioje srityje, kai kurie tyrėjai bevaikystę mano esant esminių šiuolaikinės visuomenės principų lygiagrete. McDonald (2002) teigia, kad bevaikystė šiuolaikinėje visuomenėje tampa itin parankiu statusu – individui, neturinčiam šeiminių įsipareigojimų, yra lengviau dalyvauti karjeros ir materialinės gerovės varžybose, tai yra įvardijęs ir sociologas U
In this paper, we aim to examine the trends in women’s permanent childlessness, reveal the sociodemographic characteristics of childless women born in 1920–1969 and explore the spatial differentiation of childlessness in Lithuania
Childlessness in Europe: Reconstructing Long-Term Trends Among Women Born in 1900–1972
Summary
Paprastai bevaikystė apibrėžiama kaip biologinių ar įvaikintų vaikų individo gyvenime nebuvimas (Miettinen et al, 2015). Būtent paskutinis bevaikystės tipas yra toks, kur riba tarp savanoriškumo ir nesavanoriškumo yra neaiški, nulemta tokių veiksnių, pavyzdžiui, tinkamo partnerio neradimas (Miettinen et al, 2015). Mokslininkai, tiriantys kultūrinių veiksnių įtaką, bevaikystės ir normų sąsają tiria remdamiesi platesne familizmo sąvoka, kuri paprastai suprantama kaip jaučiami įsipareigojimai padėti vieni kitiems šeimoje (Keizer, 2011). Kad ne visų bevaikių individų familistinės nuostatos yra silpnesnės nei, pavyzdžiui, jų tėvų (Keizer, 2011). Šią tendenciją ir patvirtina Miettinen ir kitų (2015) tyrimas ES šalyse ir kai kurie JAV visuomenėje atlikti tyrimai (Hayford, 2013), atskleidę, kad iki 40 metų niekada nesituokusios moterys labiausiai prisidėjo prie bevaikystės rodiklių augimo XX a. Miettinen ir kt. (2015) teigia, kad išsivysčiusiose mažo gimstamumo šalyse turtingesnės šeimos paprastai turi mažiau vaikų (kitaip nei besivystančiose šalyse)
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
