Abstract
Daugiau nei prieš pusantro šimtmečio Karlo Marxo sukurtas „Fragmentas apie mašinas“ ir šiandien tebėra įvairių filosofų, socialinių teoretikų ir socialinių judėjimų svarstymų objektas. Kaip šiandien interpretuoti Marxo tekstą? Kokie prieštaravimai ir gamybinės jėgos iškyla šiandien, dominuojant postindustrinei informacijos ir paslaugų gamybai? Kaip kintant gamybiniams santykiams kinta dirbančiųjų subjektyvumas? Ar šiandien galima kalbėti apie visuotinį intelektą kaip apie gyvosios ir negyvosios darbo jėgos sąjungą, galinčią iš principo pakeisti kapitalizmą? Į šiuos klausimus bandysime atsakyti susiedami Marxo „Fragmentą“ ir šiuolaikinių socialinių judėjimų teoretikų tekstus, kurie aktualizuoja Marxo idėjas socialinių tinklų, kūrybinių industrijų ir paslaugų dominavimo epochoje.
Highlights
The perspective of general intellect allows to argue about building communist society within the capitalist empire and to change the dialectical Marxist revolutionary paradigm with the non-dialectical paradigm of liberation and heterogenization of social forces
Šie mąstymo pokyčiai negalėjo nepaliesti ir Marxo bendrinio intelekto sampratos: Marxas technologines naujoves ir iš jų išplaukiančią tezę apie „organinę darbo jėgos sudėtį“ siejo su kapitalo galia didinti produkcijos kiekį, o autonomistų teorijoje, kaip minėjome, klasinės kompozicijos analize siekiama pabrėžti gyvojo darbo sugebėjimą atimti iš kapitalo galimybę kontroliuoti gamybos ir reprodukcijos procesus
Galiausiai bendrinio intelekto perspektyva leidžia kalbėti apie komunistinės visuomenės kūrimą kapitalistinės visuomenės viduje – Imperijoje, ir pakeisti klasikinę marksistinę revoliucinę paradigmą nedialektine socialinių jėgų išsilaisvinimo ir heterogenizacijos paradigma, bet tai įmanoma tik palaipsniui nutraukiant kapitalistinių santykių grandines ir puoselėjant laisvų paskirybių tarpusavio ryšius
Summary
Tokiam kolektyvinės subjektyvacijos procesui didesnę įtaką daro „ne tiesioginis paties žmogaus atliekamas darbas, ne jo darbo laikas, bet greičiau tai, kad jis, tapdamas socialiniu kūnu, sau priskiria savo paties bendrą gamybinę galią, gamtos ir to, kad jis yra jos šeimininkas, suvokimą – vienu žodžiu, taip formuojasi socialinis individas, didysis kertinis gamybos ir turtų akmuo“ (ibid.: 706). Marxo sukurtoje bendrojo intelekto sampratoje slypi esminiai kapitalizmo epochos prieštaravimai: viena vertus, bendrasis intelektas kaip fiksuotas kapitalas yra tiesiogiai pajungiamas kapitalistinės vertės kūrimui ir tokiu būdu suteikia kapitalistams galimybę neribotai išnaudoti darbo jėgą; kita vertus, tas pats bendrasis intelektas suteikia socialiniam individui galimybę kurti nuo kapitalo nepriklausomus socialinius gamybinius santykius (kuriuose vyrautų gamybos ir produkto paskirstymo pagal socialinius poreikius principas) (ibid.: 706), arba, kaip pasakytų Negri, imanentinę gamybos (kūrybos) ontologiją, kurioje transcendentiniai kapitalistinės vertės santykiai netarpininkautų tiesioginiam gamybos, kūrybos procesui. Šie mąstymo pokyčiai negalėjo nepaliesti ir Marxo bendrinio intelekto sampratos: Marxas technologines naujoves ir iš jų išplaukiančią tezę apie „organinę darbo jėgos sudėtį (arba kompoziciją)“ siejo su kapitalo galia didinti produkcijos kiekį, o autonomistų teorijoje, kaip minėjome, klasinės kompozicijos (klasinės sudėties, leidžiančios klasei įgyti arba prarasti jėgų persvarą visuomenėje) analize siekiama pabrėžti gyvojo darbo sugebėjimą atimti iš kapitalo galimybę kontroliuoti gamybos ir reprodukcijos procesus
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
