Benamių asmenų gyvenimo patirtis ir savęs vertinimas

Abstract

Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – atskleisti benamių asmenų patirties ir savęs vertinimo sąsajas. Siekiama ne tik apskritai ištirti benamių asmenų savęs vertinimą, bet ir išsiaiškinti, kaip benamių savęs vertinimas susijęs su jų socialinėmis ir demografinėmis charakteristikomis, šeiminiais ryšiais ir benamystės patirtimi. Pirmoje straipsnio dalyje aprašoma savęs vertinimo samprata bei benamių asmenų savęs vertinimo ypatumai. Antroje – pagrindinėje – dalyje pristatomi benamių apklausos, atliktos Vilniaus ir Panevėžio miestuose, rezultatai.Tyrimas padėjo atskleisti ne tik bendrą benamių asmenų charakteristiką, bet ir parodė jų savęs vertinimo lygį. Išsiaiškinta, kad benamių asmenų savęs vertinimas yra žemas arba vidutinis. Benamiai asmenys, nors ir pakankamai teigiamai žiūri į save, linkę sutikti, kad kartais jaučiasi nieko verti, ir norėtų labiau save gerbti. Benamiai asmenys, nors ir sutinka, kad turi gerų savybių, darbus atlieka taip pat gerai kaip ir kiti, tačiau įsitikinę, kad turi nedaug kuo didžiuotis. Benamių asmenų savęs vertinimas statistiškai reikšmingai susijęs su alkoholio vartojimu. Daugiau alkoholio vartojantys asmenys pasižymi žemesne saviverte. Benamių asmenų savęs vertinimas statistiškai reikšmingai susijęs su sveikatos įverčiu. Blogesne sveikata besiskundžiantys benamiai asmenys turi žemesnę savivertę. Savęs vertinimas statistiškai reikšmingai susijęs su išsilavinimu. Aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys save vertina geriau. Tyrime nebuvo gauta statistiškai reikšmingų benamių asmenų savęs vertinimo ir socialinių ryšių duomenų. Vilniaus ir Panevėžio benamių asmenų savęs vertinimas statistiškai reikšmingai skiriasi. Panevėžyje gyvenančių benamių savivertė yra žemesnė nei gyvenančių Vilniuje. Tai gali lemti, kad Panevėžyje benamiai vartoja statistiškai reikšmingai daugiau alkoholio ir skundžiasi prasta sveikata.