Abstract
Straipsnis parengtas Mykolo Romerio teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Besikeiciancios visuomenės issūkiai baudžiamajai justicijai“ skaityto pranesimo pagrindu. Komercinės paslaptys yra vienas labiausiai paplitusių komercine verte turincios inter alia intelektinės nuosavybės objektų teisinės apsaugos būdų. Komercinių paslapcių apsaugos pradžios momentas nėra susijes su valstybės institucijų įsikisimu. Priesingai nei patentų, komercinių paslapcių teisinis režimas yra labiau suvokiamas verslui – siekiant apsaugoti komercines paslaptis de facto joms nekeliami jokie didesni reikalavimai nei tokios informacijos vertė.1 Sios aplinkybės ir lėmė komercinių paslapcių didelį paplitimą. Komercinės paslaptys yra reguliuojamos skirtingų teisės sakų normų: civilinės (inter alia darbo), administracinės ir baudžiamosios teisės normomis. Toks platus reguliavimas gali būti tinkamai taikomas tik aiskiai atribojant skirtingų atsakomybės rūsių taikymo atvejus. Deja, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 210 ir 211 straipsniai yra abstraktūs, kartojantys kituose teisės aktuose vartojamus terminus, nenustacius kokybiskai reiksmingų atribojimo kriterijų. Netinkama juridinė technika komercinių paslapcių apsaugos srityje lėmė situaciją, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas labiau priklauso nuo teisės taikytojų norų vienur ar kitur matyti nusikalstamą veiką ar jos nematyti. Taip pat toks reguliavimas tampa verslo subjektų alternatyviu teisinių gincų sprendimo būdu baudžiamosios teisės priemonėmis ir jis yra perteklinis.
Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
